Programa savaitei

Tvaraus, ekologiško ir atsakingo gyvenimo būdo žurnalas, kuriame – svarbiausios aktualijos apie sveikesnį maistą, švaresnę aplinką, atliekų rūšiavimą bei perdirbimą, "zero waste" naudą, atsakingą madą ir daugybę kitų kasdienybės detalių, vedančių į svarbius bei reikšmingus pokyčius.

Net sunku patikėt, kaip gražu Lietuvoj. Kai atsitoji ant kokio kupsto tarp ežerokšnių Kamanose ar žvelgi per eglių šydą Viešvilėj, kai Merkinės piliakalnis nuneša žvilgnį į santaką – "kaip gražu" – tik tiek pasakyti gali. Iki žiemos vidurio klajosime po puikiausias Lietuvoje gamtines vietas, dažnai be kameros pagalbos ir nepamatytum jų – draustiniai, rezervatai, retų gyvūnų ir augalų buveinės. Pažinti ir saugoti kvies laidos vedėjas – gamtininkas ir fotografas Gediminas Petkus.

LRT laida "Mūšio laukas" naująjį sezoną pradeda pasakojimais iš prieš Rusijos agresiją kariaujančios Ukrainos. Laidos kūrybinė grupė vyko į Ukrainą, gabendama pagalbos organizacijos "Mėlyna/Geltona" ("Blue/Yellow") humanitarinį krovinį šalies kariams bei filmavo karščiausiuose karo regionuose – prie fronto linijos Donbase ir Rusijos pajėgų nuolat apšaudomuose Charkivo ir Mykolajivo miestuose. Laidos komanda parengė reportažus apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, Teritorinės gynybos pajėgas ir lietuviškiems šauliams prilygstančius savanoriškųjų batalionų karius, savanorių suburtą žvalgybinę organizaciją "Aerorozvidka" (Oro žvalgyba) ir jos sukurtą unikalią žvalgybos duomenų rinkimo ir analizės sistemą, etc. "Mūšio lauko" kūrybinė grupė visą savaitę dirbo birželį Paryžiuje vykusioje gynybos pramonės ir technologijų tarptautinėje parodoje "Eurosatory-2022", todėl žiūrovams parengta nemažai reportažų apie naujausius pasiekimus šioje srityje, pvz., ateities tankų koncepciją. Tęsdami visuomenės informavimo misiją, "Mūšio lauko" kūrėjai taip pat pasakos apie Lietuvos kariuomenės vykdomus ginkluotės įsigijimo projektus, įskaitant ir pėstininkų kovines mašinas "Boxer-Vilkas". Laidos komanda nuo ankstyvo pavasario daug laiko praleido Lietuvos kariuomenės poligonuose, todėl žiūrovai pamatys reportažus iš svarbiausių nacionalinių ir tarptautinių pratybų.

Laida skirta tiems žiūrovams, kurie vertina kokybišką turinį. Kiekvienoje laidoje jų lauks dvi istorijos. Nomeda aplankys savo herojus namuose, kartu vyks į vietas, susijusias su gyvenimą pakeitusiais įvykiais. Taip pokalbiui bus suteikiama daugiau autentiškumo.

"Pusryčiai pas kaimyną" – LRT TV programa, skirta Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms ir visiems, kurie nori susipažinti su šalyje gyvenančiais užsieniečiais bei jų šeimomis. Lietuvoje gyvena daugiau nei 150 skirtingų tautybių žmonės. Vykstant karui, esant pabėgėlių bei migrantų krizei, kyla būtinybė šviesti visuomenę apie kitataučius, į kuriuos kartais dar žvelgiama labai stereotipiškai ar net su baime. Dažnai nežinome, koks kaimynas gyvena tavo laiptinėje, todėl programa skatina domėtis kaimynu užsukant pas jį į svečius ir prie pusryčių stalo, gaminant skirtingų tautų patiekalus, susipažinti su kitos šalies kultūra, istorija, kasdienybe, šventėmis ir pan. Praverkime kaimynų namų duris, atverkime langus į pasaulį. Tai, kas svarbiausia jums, mūsų kaimynai!

Lietuvos Respublikos himnas.

Į laidas atkeliauja vaikai su savo augintiniais. Demonstruoja savo geriausio draugo sugebėjimus, dalinasi linksmomis istorijomis. Atvyksta ir pramogų pasaulio žvaigždės. Renkami smagiausio gyvūno vaizdeliai.

Po sėkmingo aštuntokų starto gabiausių Lietuvos vaikų konkursas kviečia į atrankas šeštųjų ir dešimtųjų klasių mokinius. Šios anketos padės atrinkti vaikus, labiausiai vertus varžytis dėl garbingo Tūkstantmečio vaiko vardo. Spalio pabaigoje pasirodys anketos ir kitų klasių mokiniams. Apie tai bus pranešta išplatinant pranešimus mokykloms bei transliuojant anonsus per Lietuvos televiziją. Anketa yra visapusiška – reikia užpildyti bendro pobūdžio informaciją apie save, atsakyti į keletą atvirų klausimų, o taip pat išspręsti testą. Vienas svarbiausių atrankos kriterijų – praėjusių metų metinio trimestro pažymių vidurkis, kitas svarbus kriterijus – dalyvavimas įvairiose olimpiadose, konkursuose, bei įvairūs kiti pasiekimai ir laimėjimai.

"Auksinis protas" – tai populiariausias Lietuvoje intelektinis televizijos žaidimas. Jo vedėjai – intelektinių viktorinų Lietuvoje pradininkas, TV laidų prodiuseris Lietuvoje Arūnas Valinskas ir populiarus žurnalistas, vertėjas, visuomeninių iniciatyvų autorius Andrius Tapinas. Šis žiūrovų jau daugelį metų mėgstamas duetas penktadienio vakarais siūlo kokybišką pramogą, prie ekrano suvienijančią įvairaus amžiaus, išsilavinimo, pomėgių ir profesijų publiką. Žaidimą gali žaisti ne tik šeši žaidėjai studijoje, bet ir TV žiūrovai – pirmojo etapo klausimai pateikiami PROTOTO programėlėje.

Laida "Ryto suktinis" su Zita Kelmickaite skiriama tiems, kas neabejingas savo krašto žmonėms – jų meniniams pasireiškimams, gyvenimiškai išminčiai, kuri priverčia prašalaičius ir juoktis, ir verkti. Laidos kūrėja – pasiutusi – jai nepakanka tik Lietuvos, todėl kai tik yra proga, išmaišo ir pasaulio kraštus, kuriuose esama lietuvių, ir visada pasmaguriauja savitomis krašto tradicijomis. Sekmadienio rytas, 8 val.30 min. – galingiausias gražių žmonių užtaisas visai savaitei.

Laidos kūrėjai prižada aplankyti tuos Lietuvos žmones, kurie nedejuoja, kuria, dainuoja, šoka, įdomiai pasakoja, o svarbiausia, nori gyventi savame krašte, puoselėti savo giminės, miestelių ir kaimelių tradicijas. Mums visada bus svarbūs tie, kas kuria savo ir kitų gyvenimą.

Net sunku patikėt, kaip gražu Lietuvoj. Kai atsitoji ant kokio kupsto tarp ežerokšnių Kamanose ar žvelgi per eglių šydą Viešvilėj, kai Merkinės piliakalnis nuneša žvilgnį į santaką – "kaip gražu" – tik tiek pasakyti gali. Iki žiemos vidurio klajosime po puikiausias Lietuvoje gamtines vietas, dažnai be kameros pagalbos ir nepamatytum jų – draustiniai, rezervatai, retų gyvūnų ir augalų buveinės. Pažinti ir saugoti kvies laidos vedėjas – gamtininkas ir fotografas Gediminas Petkus.

Tvaraus, ekologiško ir atsakingo gyvenimo būdo žurnalas, kuriame – svarbiausios aktualijos apie sveikesnį maistą, švaresnę aplinką, atliekų rūšiavimą bei perdirbimą, "zero waste" naudą, atsakingą madą ir daugybę kitų kasdienybės detalių, vedančių į svarbius bei reikšmingus pokyčius.

Moderni ir pozityvi laida lenkų kalba (su subtitrais) atspindės mūsų daugiatautės valstybės vienos didžiausių tautinių bendruomenių aktualijas, kultūrą, pristatys iškilių ir nusipelniusių Lietuvos lenkų portretus, bei mūsų bendros istorijos ypatingus puslapius, kurių pamokos aktualios ir šiandien. Ugdysime atsparumą informacinėms grėsmėms bei kritinį mąstymą. Mūsų tikslas – informuoti ir šviesti, kelti pilietinį sąmoningumą. Gvildensime aktualias ir patrauklias temas, žengsime koją kojon su greitai besikeičiančiu medijų pasauliu.

Gudai – viena iš Senosios Lietuvos valstybės dedamųjų ir svarbi dabartinės Lietuvos kaimynė. Jų veikėjai aktyviai dalyvavo modernios Lietuvos valstybės atkūrimo pirmąjame etape. Pirma laidos dali skirta Lietuvos gudų bendruomenės ir pačios Gudijos pilietinio tapsmo aktualijoms, antroji – lietuvių ir gudų tautų istorijos bendrybėms.

"Mes iš Ukrainos" – laida apie ketvirtą pagal dydį tautinę mažumą Lietuvoje – ukrainiečius, jų gyvenimą Lietuvoje išlaikant ukrainietiškąją tapatybę ir puoselėjant gimtosios šalies tradicijas. Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, laidoje bus informacija ir patarimai, kaip elgtis atvykus į mūsų šalį, kur registruotis, kaip rasti gyvenamą vietą, darbą, mokyklas ar darželius ir t.t. Visa naudinga informacija šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Laida suprantamai ir įdomiai informuoja tautinę bendruomenę apie jai aktualius įvykius, šventes, svarbių datų minėjimus ir žinias iš pačios Ukrainos. Bendradarbiaujant su ukrainiečių bendruomenėmis įvairiuose Lietuvos miestuose pasakojama apie jų gyvenimo tendencijas, pristatomos ryškiausios asmenybės ir jų gyvenimo istorijos. Nušviečiamos pagrindinės čia įsikūrusių ukrainiečių problemos. Prie laidos kūrybinės komandos prisijungia žurnalistai iš Ukrainos.

Lietuvių ir rusų ryšiai praeityje ir šiandien. Vienintelė kultūros publicistinė laida rusų kalba Lietuvos eteryje. "Rusų gatvė" yra tarptautinio televizijos ir radijo laidų rusų kalba festivalio Prahoje Grand-prix laimėtoja.Tik čia galima sužinoti visą informaciją apie rusų bendruomenės gyvenimą, arčiau susipažinti su įdomiais tėvynainiais. Laidos vizitinė kortelė – siužetai apie bendrą lietuvių ir rusų praeitį. Remiantis archyviniais dokumentais ir senais laikraščiais, pasakojama apie unikalius likimus, politines ir meilės intrigas, žymių rusų veikėjų pėdsakus Lietuvoje.

"Pusryčiai pas kaimyną" – LRT TV programa, skirta Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms ir visiems, kurie nori susipažinti su šalyje gyvenančiais užsieniečiais bei jų šeimomis. Lietuvoje gyvena daugiau nei 150 skirtingų tautybių žmonės. Vykstant karui, esant pabėgėlių bei migrantų krizei, kyla būtinybė šviesti visuomenę apie kitataučius, į kuriuos kartais dar žvelgiama labai stereotipiškai ar net su baime. Dažnai nežinome, koks kaimynas gyvena tavo laiptinėje, todėl programa skatina domėtis kaimynu užsukant pas jį į svečius ir prie pusryčių stalo, gaminant skirtingų tautų patiekalus, susipažinti su kitos šalies kultūra, istorija, kasdienybe, šventėmis ir pan. Praverkime kaimynų namų duris, atverkime langus į pasaulį. Tai, kas svarbiausia jums, mūsų kaimynai!

Tai programa, ugdanti lietuviškąjį tapatumą, plėtojanti viso pasaulio lietuvių ryšius, puoselėjanti geriausias kultūrines tradicijas, suprantamai informuojanti tautines bendruomens apie joms aktualius įvykius. Programoje bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių bendruomene ir lietuvių bendruomenėmis įvairiose šalyse, pristatomi bendruomenėms svarbūs įvykiai, tendencijos, istorijos apiejų gyvenimus svečioje šalyje ir rubrika Savaitės lietuvis .

Laida apie naujausias mokslinių tyrimų tendencijas ir naujas mokslo sritis, padedančias geriau pažinti pasaulį ir visuomenę. Atskleidžiamas žmonijos kelias iš mitologinės praeities į technologinę dabartį ir postžmogišką ateitį (dirbtinis intelektas, implantai, naujos medžiagos, socialiniai aspektai). Naudojamas evoliucinis požiūris, padedantis suprasti tikrąsias įvairių procesų priežastis, jų kontekstą ir rasti geriausią sprendimą (genetiniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai procesai). Supažindinama su Lietuvos mokslininkų reikšmingiausiais darbais ir jų praktiniais taikymais, inovacijomis (bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademija, MITA ir kt. mokslo institucijomis). Siekiant suartinti dvi kultūras (meną, filosofiją ir mokslą), laidose kalbinami ne tik mokslininkai.

Programa apie klimato kaitą, kurioje išeinama už gamtinio faktoriaus ribų ir į klimato kaitos problemą gilinamasi plačiau. Klimato kaita jau veikia ir ateityje dar stipriau veiks visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis – nuo globalios ekonomikos, iki kasdienio vartojimo, nuo psichologijos, iki vertybių kaitos bei ryškių gyvenamosios aplinkos pokyčių. Įvairiais kampais nagrinėjant temą siekiama atsakyti į svarbiausią klausimą: kaip klimato kaita paveiks kiekvieno žmogaus kasdienybę?

Išeiti pasivaikščioti, vadinasi – skirti laiko sau. Juk neveltui ir pats žodis turi sangrąžinę dalelytę... Pasivaikštant galima pagaliau pamatyti tai, ko nepastebime važiuodami arba skubėdami greitu žingsniu

Ciklą sudaro 8 dokumentiniai filmai, skirtingomis temomis: 1. Kolekcininkas Aleksandras Mykolas Račkus 2. Gydytoja Aldona Šliūpaitė 3. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Stenley Balzekas 4. Seniausias lietuviškas laikraštis "Draugas" 5. Poetas Kazys Bradūnas 6. Čikagos lietuvių rajonas Market Parkas 7. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Juozas Polikaitis 8. Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla Los Andžele.

"Euromaxx" – tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose – meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės. DW televizija šią laidą kuria jau septynerius metus. Ji transliuojama įvairiose pasaulio šalyse aštuoniomis kalbomis, o per LRT matysite ir lietuviškąjį "Euromaxx" variantą, kurį ves žurnalistė ir informacinių laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė. "Euromaxx" yra pelnęs tarptautinį pripažinimą: "Hotbird TV" apdovanojimą, aukščiausius Niujorko festivalio ir "Worldfest" Hjustone prizus, apdovanotas "WorldMediaFEest" Hamburge. Apdovanojimais įvertinta ir laidos studija bei jos grafinis apipavidalinimas.

Architektūros ir dizaino žurnalas, skirtas pristatyti urbanistinę ir regioninę architektūrą ir jos objektus. Parodyti dizaino ir interjerų įdomiuosius pavyzdžius, naujienas, atkurtus istorinius objektus. Formuoti interjerų estetikos ir stilistikos nuovokas ir ugdyti estetines vertybes. Pristatyti architektus, dizainerius ir jų kūrybinius darbus.Laidos moto – apie mus ir namus – leidžia suprasti, jog laida skiriama visiems, besidomintiems savo gyvenama aplinka.Laidoje rodomi rimti dalykai, bet apie juos kalbama lengvai ir linksmai.

Žalios oazės dykumose. Įspūdingi daugiaaukščių namų kvartalai ir paslaptingi sodai. Plūduriuojantys miestai ir povandeninės gyvenvietės. Dangoraižiai ir netradicinė architektūra, išnaudojanti naujausius atradimus bei medžiagas, kuriant naujoviškas erdves. "Erdvės meno" ciklas pristato neįtikėtinus ir keisčiausius erdvinius eksperimentus, vykdomus šiais laikais, ir atveria nuolatos besikeičiančio pasaulio iššūkius ir galimybes.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Nerūpestingas anarchistas ir smulkus vagišius Mišelis Puakaras pavagia mašiną ir nužudo besivejantį policininką. Ieškomas teisėsaugos, jis užmezga santykius su amerikiete Patricija Frankini, Sorbonos universitete studijuojančia žurnalistiką. Jie planuoja išvykti iš Paryžiaus, bet Mišelis prieš tai nori susigrąžinti skolą iš kito nusikalstamo pasaulio veikėjo ir tikisi, kad mergina keliaus su juo į Italiją. Nors jo nuotrauka išspausdinta vietiniuose laikraščiuose, vagišiui tai nė motais. Policininkai Mišeliui vis labiau lipa ant kulnų, kai šis bando gyventi pagal amerikietiškus filmus ir sekioja paskui gražuolę amerikietę. Patricija įskundžia partnerį policijai. Jeano Vigo prizas už geriausią debiutą. Tarptautinio Berlyno kino festivalio prizas už geriausią režisūrą.

Koncertas 2017 Režisierius: Roli Barlocher Bazelis, Šveicarija.

Programa apie klimato kaitą, kurioje išeinama už gamtinio faktoriaus ribų ir į klimato kaitos problemą gilinamasi plačiau. Klimato kaita jau veikia ir ateityje dar stipriau veiks visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis – nuo globalios ekonomikos, iki kasdienio vartojimo, nuo psichologijos, iki vertybių kaitos bei ryškių gyvenamosios aplinkos pokyčių. Įvairiais kampais nagrinėjant temą siekiama atsakyti į svarbiausią klausimą: kaip klimato kaita paveiks kiekvieno žmogaus kasdienybę?

Išeiti pasivaikščioti, vadinasi – skirti laiko sau. Juk neveltui ir pats žodis turi sangrąžinę dalelytę... Pasivaikštant galima pagaliau pamatyti tai, ko nepastebime važiuodami arba skubėdami greitu žingsniu

Ciklą sudaro 8 dokumentiniai filmai, skirtingomis temomis: 1. Kolekcininkas Aleksandras Mykolas Račkus 2. Gydytoja Aldona Šliūpaitė 3. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Stenley Balzekas 4. Seniausias lietuviškas laikraštis "Draugas" 5. Poetas Kazys Bradūnas 6. Čikagos lietuvių rajonas Market Parkas 7. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Juozas Polikaitis 8. Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla Los Andžele.

"Euromaxx" – tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose – meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės. DW televizija šią laidą kuria jau septynerius metus. Ji transliuojama įvairiose pasaulio šalyse aštuoniomis kalbomis, o per LRT matysite ir lietuviškąjį "Euromaxx" variantą, kurį ves žurnalistė ir informacinių laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė. "Euromaxx" yra pelnęs tarptautinį pripažinimą: "Hotbird TV" apdovanojimą, aukščiausius Niujorko festivalio ir "Worldfest" Hjustone prizus, apdovanotas "WorldMediaFEest" Hamburge. Apdovanojimais įvertinta ir laidos studija bei jos grafinis apipavidalinimas.

Lietuvos Respublikos himnas.

Sukurtas pagal to paties pavadinimo R. LaFevers knygų seriją. Keturiolikmetė Teodosija – be galo protinga, šmaikšti ir draugiška paauglė, puikiai besimokanti ir besistengianti gyventi įprastą gyvenimą. Daugelis tiki, kad mergaitė atkeliavo iš kito pasaulio... Teo kasdienybė iš tikrųjų visai nepanaši į įprastą gyvenimą. Juk ji yra dviejų aistringų egiptologų, tyrinėjančių Karalių slėnį, kad atskleistų senąsias tų vietų paslaptis, duktė ir gyvena Londono centre, garsiame Eduardo laikų Legendų ir senienų muziejuje. Kai gyveni muziejuje, pilname prakeiktų egiptietiškų artefaktų, gali atsitikti įvairių stebuklingų dalykų, todėl reikia išmokti su tuo susitaikyti. Teodosija turi dovaną jausti prakeiksmus, užrašytus ant senovinių eksponatų. Mergaitė kartu su jaunesniu broliu Henriu, draugu Vilu ir Egipto princese Safija stoja į kovą su slapta draugija, kuri, pasitelkdama pamirštą Egipto magiją, siekia užvaldyti pasaulį. Jaunuoliams tenka kovoti su jėgomis, atklydusiomis iš senųjų pasaulių, tamsiąja magija ir chaosu, bet kartu jie privalo gyventi įprastą paauglių gyvenimą, baigti mokyklą...

"7 Kauno dienos" – informacinė, publicistinė kassavaitinė televizijos laida: nuo jaunatviškų eksperimentų iki rimtų argumentų. Įdomūs žmonės, socialinės problemos, kasdieninio gyvenimo įvykiai. Visuomenei aktualios, rezonansinės temos.

Laida apie ortodoksų ir sentikių bendruomenių dvasinius kelius. Laidos autoriai pasakos apie ortodoksų ir sentikių gyvenimą Lietuvoje, apie žmones, šventes, istoriją, tradicijas ir kitas svarbias šių konfesijų temas.

Lietuvoje yra dvi gyvos ir veiklios istorinės evangelikų konfesijos – liuteronai ir reformatai. Dažnai jie dar vadinami protestantais. Tai maždaug vienas procentas Lietuvos gyventojų.

Savaitinė televizijos laida "Menora" kaip tik ir skirta Lietuvos žydų kultūrai ir istorijai, kasdieniam Lietuvos žydų bendruomenės gyvenimui. Joje dažnai vieši iškilūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai, svečiai iš užsienio, besidomintys Lietuvos žydiškuoju paveldu.Nors ir nedidelė Lietuvos žydų bendruomenė, tačiau Lietuvos piliečiai žydai aktyviai dalyvauja kasdieniame valstybės gyvenime. Todėl pačios aktualiausios temos nušviečiamos ir "Menoroje".

Tai žvilgsnis į katalikų bažnyčios vietą šiuolaikiniame pasaulyje, atsigręžimas į šiuolaikinio žmogaus tikėjimo patirtį, religinio gyvenimo aktualijos bei krikščioniška kultūra.

Šv. Mišių tiesioginė transliacija iš Vilniaus Šv. Vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos.

Jaunimui skirta laida siekia atverti žiūrovui duris į pasaulį kaip skirtingų sričių sąsajų tinklą, o mus jaudinančius reiškinius pamatyti iš pirmo žvilgsnio nesusijusių disciplinų vizionieriško bendradarbiavimo šviesoje. Programa kvies žiūrovus kūrybingam bendradarbiavimui, nes tokios didžiosios temos kaip dirbtinis intelektas, ekologija, žmonių migracija, valstybių ar visuomenių gerovė reikalauja įtraukti bent keletą požiūrio taškų. O šiuolaikinis pasaulis negali būti suprastas iš vienos perspektyvos.

Paauglė Šana gyvena su tėvu Kanados indėnų kaime. Prieš kurį laiką ji neteko motinos. Tėvas ėmė gerti iš sielvarto, nes neturi jėgų rūpintis dukra ir tvarkyti namų ūkio. Mergaitė nebenori eiti į mokyklą ar groti smuiku. Ji dirba ne visą darbo dieną pakelės parduotuvėje ir valgo kalnus picų. Vakarais Šana rašo laiškelius motinai, o rytais juos pakabina ant Protėvių medžio, kurį saugo vilkas, tikėdamasi, kad motina duos jai ženklą. Vieną dieną kaimo mokykloje pasirodęs naujas mokytojas padeda Šanai prisiminti, kad per muziką ji gali išreikšti tai, kas slypi jos viduje, ir palaikyti ryšį su mirusia motina. Kai Šana leidžiasi į dvasinę kelionę, ji susidraugauja su laukiniu vilku, kuris tampa jos vedliu, ir atkuria ryšį su protėviais, kartu ir motina. Galiausiai Šanai pavyksta susitaikyti su motinos mirtimi. Mergina, apsupta gamtos ir dvasinio pasaulio, atranda unikalų muzikinės raiškos būdą, kuris leis jai tapti puikia smuikininke. Filmuota kartu su Žemutinės Nikolos indėnų grupe, netoli Merito, Kolumbijos pusiasalio. Visas aktorių būrys – vietiniai, besifilmuojantys pirmą kartą. Septynis mėnesius su jais praleidęs šveicarų režisierius Nino Jacusso vadina juos "tikrais aktoriais", nes jie yra tikri žmonės. Jaudinantis, magiškas ir labai autentiškas daugiakultūris filmas.

"Stambiu planu" tai pokalbių laida, intymus interviu su įdomiu žmogumi. Vedėjas ne tik užduoda klausimus, bet kartu diskutuoja, įtraukia pašnekovą į atvirą pokalbį. Laidos esmė – atviras ir nuoširdus pokalbis. Vedėjas bendrauja su svečiu akis į akį, neskirdamas atskiro dėmesio žiūrovui. Turėdamas svečio dosjė, vedėjas plėtoja improvizuotą draugišką pokalbį įvairiomis temomis. Postprodukcijoje laida suskirstoma atskirais teminiais segmentais.

"Stambiu planu" tai pokalbių laida, intymus interviu su įdomiu žmogumi. Vedėjas ne tik užduoda klausimus, bet kartu diskutuoja, įtraukia pašnekovą į atvirą pokalbį. Laidos esmė – atviras ir nuoširdus pokalbis. Vedėjas bendrauja su svečiu akis į akį, neskirdamas atskiro dėmesio žiūrovui. Turėdamas svečio dosjė, vedėjas plėtoja improvizuotą draugišką pokalbį įvairiomis temomis. Postprodukcijoje laida suskirstoma atskirais teminiais segmentais.

Programa apie šiuolaikinį dvasinį gyvenimą. Tai posūkis į savotišką realybės šou, kuriame pasakojamos ne jau nutikusios istorijos, o leidžiama joms gimti gyvai.

Programa apie šiuolaikinį dvasinį gyvenimą. Tai posūkis į savotišką realybės šou, kuriame pasakojamos ne jau nutikusios istorijos, o leidžiama joms gimti gyvai.

Programos idėja – suteikti informacinę platformą regionuose veikiančioms profesionalioms kultūros ir meno organizacijoms, pripažintiems ir jauniems kūrėjans, bendruomenių iniciatyvoms. Programa analizuos ir akualizuos kultūros procesus įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Ciklą sudaro 14 dokumentinių filmų, skirtingomis temomis: 1.Chemikas Prof. Vytautas Getautis 2.Astrofizikas Dr. Kastytis Zubovas 3.Dr. Vitalij Novickij 4.Genetikė Sonata Jarmalaitė 5.Fizikas Arūnas Krotkus 6.Genetikas Vaidutis Kučinskas 7.Knygotyrininkas Domas Kaunas 8.Kalbininkė Danguolė Mmikulėnienė 9.Istorikas Antanas Tyla 10.Biochemikas Mindaugas Zaremba 11.Matematikas Konstantinas Pileckas 12.Biologas, biofizikas Vincas Būda 13.Archeologas Vladas Žulkus 14.Chemikas Rimantas Petras Venskutonis.

Drama 2021 Režisierė: Olha Žurba Vaidina: Bohdan Zenčenko, Dmytro Buček, Ihor Olijnyk Ukraina.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

"Zalcburgo festivalis 2021". Kameriniam orkestrui aranžavo Hannsas Eisleris, Erwinas Steinas ir Karlas Ranklis. Atlieka Renaud Capuçon ir jo ansamblis. Koncertas įrašytas Zalcburgo Mozarteumo salėje

Vilniaus "Lėlės" teatro istorija.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Lietuvos Respublikos himnas.

Programa apie žmones, gimusius lygiai tą pačią dieną. Jie gimė toje pačioje šalyje, tuo pačiu metu, priklauso tai pačiai kartai, tačiau jų gyvenimai pasisuka skirtingomis linkmėmis. Vienas iš jų taps žymus, o likusieji du kurs savo paprastus gyvenimus su nepaprastomis istorijomis. Nuo pat gimimo iki dabarties jų likimai persipins su pagrindiniais šalies istorijos įvykiais.

Žaidimo vedėjas – geru humoro jausmu garsėjantis ir puikia nuotaika užkrečiantis teisininkas, diplomatas Darius Jurgelevičius. Ši viktorina dažnam žiūrovui tampa tarsi šeimos nariu, dalyvaujančiu ruošiant vakarienę, su šeima geriant arbatą ir neabejotinai sužinant kažką naujo. Kiekviename žaidime nuskamba daugiau nei pusšimtis klausimų iš įvairiausių sričių. Sofos lygoje kovas stebintys TV žiūrovai turi ne vieną progą pasitikrinti savo žinias, pasigalynėti jomis su žaidėjais studijoje. Paskutiniame sezono žaidime susitiks keturi geriausi žaidėjai, kurie tarpusavyje pasidalins 10 000 eurų prizinį fondą.

Ilgiausiai TV eteryje gyvuojanti kulinarinė laida "Beatos virtuvė" šį rudenį LRT žiūrovus pasitiks su kone nacionaliniu projektu – laidos vedėja, žurnalistė, knygų autorė ir profesionali kulinarė Beata Nicholson pasišovė savo laidoje pristatyti skaniausius šalies tortus ir jų kepėjus. Dar vasarą socialiniuose tinkluose skelbusi atranką į slaptą projektą, Beata su savo komanda iš šimtų atsiųstų receptų atrinko pačius pačiausius, ypatingus ne tik savo skoniu, bet ir istorija. Daugelis šių tortų receptų iki šiol buvo laikomi paslaptyje ir perduodami iš lūpų į lūpas ateinančioms kartoms. Tačiau nuo šiol skaniausi Lietuvos tortai kartu su TV laida "Beatos virtuvė" atkeliaus į visų mūsų namus, o naujoji laidos rubrika "Mano firminis tortas" taps tikru iššūkiu LRT žiūrovams, nes tikrai norėsis daug ką išbandyt ir paragauti. Dar viena laidos naujovė – virtuvės patarimų rubrika "Šeimininkės užrašai", kurioje Beata parodys, kaip lengvai išspręsti visiems mums aktualius virtuvės klausimus. Neiškyla tešla? Plyšta lietiniai? O gal nebenorite verkti pjaustydami svogūną – jums šiuos virtuvės iššūkius padės įveikti Beata, pasidalindama profesionalų gudrybės. Žinoma, LRT žiūrovai ir toliau Beatos virtuvėje galės mėgautis įdomiais ir jaukiais pokalbiais su įdomiausiais Lietuvos žmonėmis, o pati Beata kiekvienoje laidoje bus paruošusi kulinarinių idėjų, kurios bus lengvai pritaikytos kiekvienų namų virtuvėje.

Šis "Fokusas" į bendruomenes leis ne tik visame sezone, bet ir kiekvienoje laidoje išlaikyti vientisumą – keliausime po specifines erdves, kurios atspindi tam tikrą grupę, temą, pomėgį ir tai padės kurti nuoseklų pasakojimą. Nebeliks tiesiog gražių "background" planų. Tikslas – turėti laidoje daugiau vizualinės dinamikos, daugiau judesio ir veiksmo judant kartu su laidos herojais.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Moderni ir pozityvi laida lenkų kalba (su subtitrais) atspindės mūsų daugiatautės valstybės vienos didžiausių tautinių bendruomenių aktualijas, kultūrą, pristatys iškilių ir nusipelniusių Lietuvos lenkų portretus, bei mūsų bendros istorijos ypatingus puslapius, kurių pamokos aktualios ir šiandien. Ugdysime atsparumą informacinėms grėsmėms bei kritinį mąstymą. Mūsų tikslas – informuoti ir šviesti, kelti pilietinį sąmoningumą. Gvildensime aktualias ir patrauklias temas, žengsime koją kojon su greitai besikeičiančiu medijų pasauliu.

Žalios oazės dykumose. Įspūdingi daugiaaukščių namų kvartalai ir paslaptingi sodai. Plūduriuojantys miestai ir povandeninės gyvenvietės. Dangoraižiai ir netradicinė architektūra, išnaudojanti naujausius atradimus bei medžiagas, kuriant naujoviškas erdves. "Erdvės meno" ciklas pristato neįtikėtinus ir keisčiausius erdvinius eksperimentus, vykdomus šiais laikais, ir atveria nuolatos besikeičiančio pasaulio iššūkius ir galimybes.

Laida apie naujausias mokslinių tyrimų tendencijas ir naujas mokslo sritis, padedančias geriau pažinti pasaulį ir visuomenę. Atskleidžiamas žmonijos kelias iš mitologinės praeities į technologinę dabartį ir postžmogišką ateitį (dirbtinis intelektas, implantai, naujos medžiagos, socialiniai aspektai). Naudojamas evoliucinis požiūris, padedantis suprasti tikrąsias įvairių procesų priežastis, jų kontekstą ir rasti geriausią sprendimą (genetiniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai procesai). Supažindinama su Lietuvos mokslininkų reikšmingiausiais darbais ir jų praktiniais taikymais, inovacijomis (bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademija, MITA ir kt. mokslo institucijomis). Siekiant suartinti dvi kultūras (meną, filosofiją ir mokslą), laidose kalbinami ne tik mokslininkai.

Programa apie klimato kaitą, kurioje išeinama už gamtinio faktoriaus ribų ir į klimato kaitos problemą gilinamasi plačiau. Klimato kaita jau veikia ir ateityje dar stipriau veiks visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis – nuo globalios ekonomikos, iki kasdienio vartojimo, nuo psichologijos, iki vertybių kaitos bei ryškių gyvenamosios aplinkos pokyčių. Įvairiais kampais nagrinėjant temą siekiama atsakyti į svarbiausią klausimą: kaip klimato kaita paveiks kiekvieno žmogaus kasdienybę?

Pasveikinkim vieni kitus už tuos gražius širdies turtus, už tai, kad nieko du kartus šiame pasaulyje nebus. Laidos vedėja Regina Jokubauskaitė.

Serialo veiksmas vyksta Berlyne. Išgalvotas Berlyno kriminalinės policijos padalinys – savarankiškai veikiantis Dingusių asmenų paieškos skyrius, bando išsiaiškinti neseniai dingusių žmonių likimą. Tyrėjų komandoje – detektyvas vyriausiasis inspektorius Oliveris Radekas, detektyvė vyriausioji inspektorė Mina Amiri ir dar du jauni kolegos. Apklausdama dingusiųjų šeimas ir tuos žmones, kurie matė juos paskutinį kartą, policija stengiasi išsiaiškinti visas dingimo aplinkybes. Dažnai jiems pasiseka rasti pradingėlius gyvus ir sveikus, bet taip nutinka ne visada. Seriale pasakojamos paslaptingos ir painios netikėtai dingusių žmonių istorijos. Kiekviena serija – intriguojanti ir nenuspėjama. Kartais su tragiška pabaiga. Ar iš tikrųjų tokioje išsivysčiusioje šalyje, kaip Vokietija, lengva rasti dingusį giminaitį? Viskas paaiškės prieš prasidedant pabaigos titrams.

Pažintinė-pramoginė laida visai šeimai. Ved. Audrius Rakauskas.

Jau 15-ąjį kartą prasidedantis "Lietuvos tūkstantmečio vaikų" sezonas šį kartą startuos ypatinga šventine laida. Į žaidimo ringą sugrįš nuo pirmųjų sezonų žiūrovų simpatijas iškovoję laidos alumnai! Kuo šiandien gyvena pirmuosius finalus laimėję gudruoliai? Ar jiems pavyko įgyvendinti tikslus ir ar vaikiškos svajonės išsipildė su kaupu? "Lietuvos tūkstantmečio vaikų" jaunųjų žaigždžių sugrįžimas – jau naujajame LRT sezone. Konkurse dalyvauja 5-12 klasių gabiausi Lietuvos vaikai. Žaismingai tikrinamos jų žinios, renkami nugalėtojai. "Prototo" programėlė suteikia progos pažaisti ir televizijos žiūrovams.

Po sėkmingo aštuntokų starto gabiausių Lietuvos vaikų konkursas kviečia į atrankas šeštųjų ir dešimtųjų klasių mokinius. Šios anketos padės atrinkti vaikus, labiausiai vertus varžytis dėl garbingo Tūkstantmečio vaiko vardo. Spalio pabaigoje pasirodys anketos ir kitų klasių mokiniams. Apie tai bus pranešta išplatinant pranešimus mokykloms bei transliuojant anonsus per Lietuvos televiziją. Anketa yra visapusiška – reikia užpildyti bendro pobūdžio informaciją apie save, atsakyti į keletą atvirų klausimų, o taip pat išspręsti testą. Vienas svarbiausių atrankos kriterijų – praėjusių metų metinio trimestro pažymių vidurkis, kitas svarbus kriterijus – dalyvavimas įvairiose olimpiadose, konkursuose, bei įvairūs kiti pasiekimai ir laimėjimai.

Tai pasakojimas apie kalnų kaimelio gydytojo šiokiadienius, gydymo praktiką ir asmenines problemas. Kartu susipažinsime ir su jo pacientų likimais. Serialas kurtas nuostabiose Alpių vietovėse, tad įspūdingi peizažai – dar vienas serialo privalumas. Martinas Gruberis daug metų dirbo chirurgu Miunchene, Paryžiuje, Niujorke. Nutaręs padaryti staigmeną mamai, jis, niekam nepranešęs, per jos gimtadienį grįžta į gimtąjį kalnų kaimelį Elmau Bavarijos Alpėse. Per šį nelauktą vizitą Martino laukia nemažai staigmenų. Pasirodo, gimtinė smarkiai pasikeitusi. Tai jau nebe tas žavus kaimelis, kokį Martinas prisiminė. Jaunesniojo brolio Hanso žmona Sonja žuvo automobilio avarijoje, ir dukterėčiai Lili reikia ypatingos globos. Buvęs Martino mokytojas daktaras Romanas Melchingeris, daug metų gydęs aplinkinius gyventojus, rengiasi išeiti į pensiją ir nori savo darbą perduoti Martinui. Jis užsimena, jog prieš mirtį Sonja prisipažino, kad jos dukra Lili yra Martino dukra. Visi šie įvykiai lemia, kad vyras ryžtasi pasilikti gimtajame kaime ir imtis įprastos gydytojo praktikos. Juk ir čia žmonėms reikia patyrusio gydytojo pagalbos. Dabar Martinas turi iš naujo kurti santykius su šeima: dukra, apie kurią iki tol nieko nežinojo, įsižeidusiu broliu, motina, kuriai reikalinga pagalba ūkyje. Tačiau svarbiausia gydyti žmones – savo kaimynų, artimųjų kūnus ir sielas.

Naujausios pasaulio mokslo bei technologijų tendencijos ir Lietuvos mokslininkų pasiekimai, sprendžiant aktualias visuomenės problemas. Kaip mūsų civilizacijai kylančias grėsmes padėdavo ir dabar padeda įveikti suvienytos geriausių pasaulio protų pajėgos? Tai temos, kurias gvildens nauja laida "Mokslo ekspresas"

LRT laida "Mūšio laukas" naująjį sezoną pradeda pasakojimais iš prieš Rusijos agresiją kariaujančios Ukrainos. Laidos kūrybinė grupė vyko į Ukrainą, gabendama pagalbos organizacijos "Mėlyna/Geltona" ("Blue/Yellow") humanitarinį krovinį šalies kariams bei filmavo karščiausiuose karo regionuose – prie fronto linijos Donbase ir Rusijos pajėgų nuolat apšaudomuose Charkivo ir Mykolajivo miestuose. Laidos komanda parengė reportažus apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, Teritorinės gynybos pajėgas ir lietuviškiems šauliams prilygstančius savanoriškųjų batalionų karius, savanorių suburtą žvalgybinę organizaciją "Aerorozvidka" (Oro žvalgyba) ir jos sukurtą unikalią žvalgybos duomenų rinkimo ir analizės sistemą, etc. "Mūšio lauko" kūrybinė grupė visą savaitę dirbo birželį Paryžiuje vykusioje gynybos pramonės ir technologijų tarptautinėje parodoje "Eurosatory-2022", todėl žiūrovams parengta nemažai reportažų apie naujausius pasiekimus šioje srityje, pvz., ateities tankų koncepciją. Tęsdami visuomenės informavimo misiją, "Mūšio lauko" kūrėjai taip pat pasakos apie Lietuvos kariuomenės vykdomus ginkluotės įsigijimo projektus, įskaitant ir pėstininkų kovines mašinas "Boxer-Vilkas". Laidos komanda nuo ankstyvo pavasario daug laiko praleido Lietuvos kariuomenės poligonuose, todėl žiūrovai pamatys reportažus iš svarbiausių nacionalinių ir tarptautinių pratybų.

Šeštojo dešimtmečio Niujorke vystėsi itin klestinti džiazo scena, suteikusi atspirties tašką ir įkvėpimą virtinei tolesnių muzikantų kartų. Vienas įspūdingiausių jos veikėjų buvo pianistas Thelonious Monkas, kuriam iš nežinomybės šešėlio padėjo ištrūkti itin netikėta partnerė – turtinga aristokratė Pannonica de Koenigswarter. Filme atskleidžiama, kaip šios kilniaširdės mecenatės pastangos tapo varikliu, padėjusiu Monkui ir kitiems džiazo meistrams kovoti dėl teisės kurti savo meną segregacijos temdomoje Amerikoje.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Ramūnas Zilnys pristato dokumentinius filmus apie žinomiausius pasaulio muzikos dainininkus ar grupes. Trys minutės iki muzikos, tai trumpai apie filmą ir jo herojus.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje folko dainininkas iš Detroito Sixto Rodriguezas per trumpą savo leidybos karjerą sukūrė vos du teigiamai įvertintus, bet nepopuliarius albumus. Jam pačiam nežinant, muzikinė kelionė tęsėsi Pietų Afrikoje. Čia Rodriguezas tapo popdievaičiu ir įkvėpimu ištisoms kartoms. Ilgai sklandė gandai, esą žvaigždė nusižudė, kol dešimtajame dešimtmetyje keli gerbėjai ėmėsi ieškoti tiesos apie savo herojaus likimą. Viskas baigėsi neįtikėtina, širdį veriančia istorija: ieškotojai atrado kur kas daugiau nei galėjo tikėtis, o Detroito statybininkas suprato, kad galiausiai žlugusios muzikinės svajonės išsipildė.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Laida apie naujausias mokslinių tyrimų tendencijas ir naujas mokslo sritis, padedančias geriau pažinti pasaulį ir visuomenę. Atskleidžiamas žmonijos kelias iš mitologinės praeities į technologinę dabartį ir postžmogišką ateitį (dirbtinis intelektas, implantai, naujos medžiagos, socialiniai aspektai). Naudojamas evoliucinis požiūris, padedantis suprasti tikrąsias įvairių procesų priežastis, jų kontekstą ir rasti geriausią sprendimą (genetiniai, ekonominiai, politiniai, socialiniai procesai). Supažindinama su Lietuvos mokslininkų reikšmingiausiais darbais ir jų praktiniais taikymais, inovacijomis (bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademija, MITA ir kt. mokslo institucijomis). Siekiant suartinti dvi kultūras (meną, filosofiją ir mokslą), laidose kalbinami ne tik mokslininkai.

Programa apie klimato kaitą, kurioje išeinama už gamtinio faktoriaus ribų ir į klimato kaitos problemą gilinamasi plačiau. Klimato kaita jau veikia ir ateityje dar stipriau veiks visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis – nuo globalios ekonomikos, iki kasdienio vartojimo, nuo psichologijos, iki vertybių kaitos bei ryškių gyvenamosios aplinkos pokyčių. Įvairiais kampais nagrinėjant temą siekiama atsakyti į svarbiausią klausimą: kaip klimato kaita paveiks kiekvieno žmogaus kasdienybę?

Politinių diskusijų laida apie Lietuvos ir pasaulio įvykius.

Moderni ir pozityvi laida lenkų kalba (su subtitrais) atspindės mūsų daugiatautės valstybės vienos didžiausių tautinių bendruomenių aktualijas, kultūrą, pristatys iškilių ir nusipelniusių Lietuvos lenkų portretus, bei mūsų bendros istorijos ypatingus puslapius, kurių pamokos aktualios ir šiandien. Ugdysime atsparumą informacinėms grėsmėms bei kritinį mąstymą. Mūsų tikslas – informuoti ir šviesti, kelti pilietinį sąmoningumą. Gvildensime aktualias ir patrauklias temas, žengsime koją kojon su greitai besikeičiančiu medijų pasauliu.

Lietuvos Respublikos himnas.

Pagrindinė programos idėja – per daiktą atskleisti visuomenei svarbią, įdomią Lietuvos (ir ne tik) istorijos, kultūros temą. Kūrybinė grupė reaguos į skelbiamas įsimintinas datas, valstybės institucijų jubiliejus, svarbius šaliai įvykius.

Žaidimo vedėjas – geru humoro jausmu garsėjantis ir puikia nuotaika užkrečiantis teisininkas, diplomatas Darius Jurgelevičius. Ši viktorina dažnam žiūrovui tampa tarsi šeimos nariu, dalyvaujančiu ruošiant vakarienę, su šeima geriant arbatą ir neabejotinai sužinant kažką naujo. Kiekviename žaidime nuskamba daugiau nei pusšimtis klausimų iš įvairiausių sričių. Sofos lygoje kovas stebintys TV žiūrovai turi ne vieną progą pasitikrinti savo žinias, pasigalynėti jomis su žaidėjais studijoje. Paskutiniame sezono žaidime susitiks keturi geriausi žaidėjai, kurie tarpusavyje pasidalins 10 000 eurų prizinį fondą.

„Stilius“ – tai kokybės ženklas, pozityvi žinia, tai laikas atsipalaiduoti ir pamiršti rūpesčius. Mes žvelgiame giliau ir toliau. Tobuli, bet paprasti dalykai nepraslys pro mūsų akis.

Laidos kūrėjai prižada aplankyti tuos Lietuvos žmones, kurie nedejuoja, kuria, dainuoja, šoka, įdomiai pasakoja, o svarbiausia, nori gyventi savame krašte, puoselėti savo giminės, miestelių ir kaimelių tradicijas. Mums visada bus svarbūs tie, kas kuria savo ir kitų gyvenimą.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Gudai – viena iš Senosios Lietuvos valstybės dedamųjų ir svarbi dabartinės Lietuvos kaimynė. Jų veikėjai aktyviai dalyvavo modernios Lietuvos valstybės atkūrimo pirmąjame etape. Pirma laidos dali skirta Lietuvos gudų bendruomenės ir pačios Gudijos pilietinio tapsmo aktualijoms, antroji – lietuvių ir gudų tautų istorijos bendrybėms.

Išeiti pasivaikščioti, vadinasi – skirti laiko sau. Juk neveltui ir pats žodis turi sangrąžinę dalelytę... Pasivaikštant galima pagaliau pamatyti tai, ko nepastebime važiuodami arba skubėdami greitu žingsniu

Laidos tikslas – parodyti stipriausias ir kūrybingiausias Lietuvos kapelas, dainininkus ir muzikantus, lavinti žiūrovo požiūrį į etninės kultūros reiškinius šiandien.

Programa apie visada jaunus ir energingus meluojančių pasų savininkus. Tuos, kurie nekreipia dėmesio į sidabro spalvos plaukus ir nesiruošia sustoti: dirba, kuria, keliauja, mokosi. Kiekvienoje laidoje – du pasakojimai apie žavius meluojančių pasų savininkus ir pokalbis su svečiu.

Jaunimui skirta laida siekia atverti žiūrovui duris į pasaulį kaip skirtingų sričių sąsajų tinklą, o mus jaudinančius reiškinius pamatyti iš pirmo žvilgsnio nesusijusių disciplinų vizionieriško bendradarbiavimo šviesoje. Programa kvies žiūrovus kūrybingam bendradarbiavimui, nes tokios didžiosios temos kaip dirbtinis intelektas, ekologija, žmonių migracija, valstybių ar visuomenių gerovė reikalauja įtraukti bent keletą požiūrio taškų. O šiuolaikinis pasaulis negali būti suprastas iš vienos perspektyvos.

Jaunimui skirta laida siekia atverti žiūrovui duris į pasaulį kaip skirtingų sričių sąsajų tinklą, o mus jaudinančius reiškinius pamatyti iš pirmo žvilgsnio nesusijusių disciplinų vizionieriško bendradarbiavimo šviesoje. Programa kvies žiūrovus kūrybingam bendradarbiavimui, nes tokios didžiosios temos kaip dirbtinis intelektas, ekologija, žmonių migracija, valstybių ar visuomenių gerovė reikalauja įtraukti bent keletą požiūrio taškų. O šiuolaikinis pasaulis negali būti suprastas iš vienos perspektyvos.

Serialo veiksmas vyksta Berlyne. Išgalvotas Berlyno kriminalinės policijos padalinys – savarankiškai veikiantis Dingusių asmenų paieškos skyrius, bando išsiaiškinti neseniai dingusių žmonių likimą. Tyrėjų komandoje – detektyvas vyriausiasis inspektorius Oliveris Radekas, detektyvė vyriausioji inspektorė Mina Amiri ir dar du jauni kolegos. Apklausdama dingusiųjų šeimas ir tuos žmones, kurie matė juos paskutinį kartą, policija stengiasi išsiaiškinti visas dingimo aplinkybes. Dažnai jiems pasiseka rasti pradingėlius gyvus ir sveikus, bet taip nutinka ne visada. Seriale pasakojamos paslaptingos ir painios netikėtai dingusių žmonių istorijos. Kiekviena serija – intriguojanti ir nenuspėjama. Kartais su tragiška pabaiga. Ar iš tikrųjų tokioje išsivysčiusioje šalyje, kaip Vokietija, lengva rasti dingusį giminaitį? Viskas paaiškės prieš prasidedant pabaigos titrams.

Architektūros ir dizaino žurnalas, skirtas pristatyti urbanistinę ir regioninę architektūrą ir jos objektus. Parodyti dizaino ir interjerų įdomiuosius pavyzdžius, naujienas, atkurtus istorinius objektus. Formuoti interjerų estetikos ir stilistikos nuovokas ir ugdyti estetines vertybes. Pristatyti architektus, dizainerius ir jų kūrybinius darbus.Laidos moto – apie mus ir namus – leidžia suprasti, jog laida skiriama visiems, besidomintiems savo gyvenama aplinka.Laidoje rodomi rimti dalykai, bet apie juos kalbama lengvai ir linksmai.

Šeštojo dešimtmečio Niujorke vystėsi itin klestinti džiazo scena, suteikusi atspirties tašką ir įkvėpimą virtinei tolesnių muzikantų kartų. Vienas įspūdingiausių jos veikėjų buvo pianistas Thelonious Monkas, kuriam iš nežinomybės šešėlio padėjo ištrūkti itin netikėta partnerė – turtinga aristokratė Pannonica de Koenigswarter. Filme atskleidžiama, kaip šios kilniaširdės mecenatės pastangos tapo varikliu, padėjusiu Monkui ir kitiems džiazo meistrams kovoti dėl teisės kurti savo meną segregacijos temdomoje Amerikoje.

Tai pasakojimas apie kalnų kaimelio gydytojo šiokiadienius, gydymo praktiką ir asmenines problemas. Kartu susipažinsime ir su jo pacientų likimais. Serialas kurtas nuostabiose Alpių vietovėse, tad įspūdingi peizažai – dar vienas serialo privalumas. Martinas Gruberis daug metų dirbo chirurgu Miunchene, Paryžiuje, Niujorke. Nutaręs padaryti staigmeną mamai, jis, niekam nepranešęs, per jos gimtadienį grįžta į gimtąjį kalnų kaimelį Elmau Bavarijos Alpėse. Per šį nelauktą vizitą Martino laukia nemažai staigmenų. Pasirodo, gimtinė smarkiai pasikeitusi. Tai jau nebe tas žavus kaimelis, kokį Martinas prisiminė. Jaunesniojo brolio Hanso žmona Sonja žuvo automobilio avarijoje, ir dukterėčiai Lili reikia ypatingos globos. Buvęs Martino mokytojas daktaras Romanas Melchingeris, daug metų gydęs aplinkinius gyventojus, rengiasi išeiti į pensiją ir nori savo darbą perduoti Martinui. Jis užsimena, jog prieš mirtį Sonja prisipažino, kad jos dukra Lili yra Martino dukra. Visi šie įvykiai lemia, kad vyras ryžtasi pasilikti gimtajame kaime ir imtis įprastos gydytojo praktikos. Juk ir čia žmonėms reikia patyrusio gydytojo pagalbos. Dabar Martinas turi iš naujo kurti santykius su šeima: dukra, apie kurią iki tol nieko nežinojo, įsižeidusiu broliu, motina, kuriai reikalinga pagalba ūkyje. Tačiau svarbiausia gydyti žmones – savo kaimynų, artimųjų kūnus ir sielas.

Naujausios pasaulio mokslo bei technologijų tendencijos ir Lietuvos mokslininkų pasiekimai, sprendžiant aktualias visuomenės problemas. Kaip mūsų civilizacijai kylančias grėsmes padėdavo ir dabar padeda įveikti suvienytos geriausių pasaulio protų pajėgos? Tai temos, kurias gvildens nauja laida "Mokslo ekspresas"

"7 Kauno dienos" – informacinė, publicistinė kassavaitinė televizijos laida: nuo jaunatviškų eksperimentų iki rimtų argumentų. Įdomūs žmonės, socialinės problemos, kasdieninio gyvenimo įvykiai. Visuomenei aktualios, rezonansinės temos.

1945 metų gegužės 8 dieną po šešerių metų pagaliau baigėsi karas Europoje. Kaip Pergalės dieną įvykiai klostėsi minučių tikslumu?

Jaunimui skirta laida siekia atverti žiūrovui duris į pasaulį kaip skirtingų sričių sąsajų tinklą, o mus jaudinančius reiškinius pamatyti iš pirmo žvilgsnio nesusijusių disciplinų vizionieriško bendradarbiavimo šviesoje. Programa kvies žiūrovus kūrybingam bendradarbiavimui, nes tokios didžiosios temos kaip dirbtinis intelektas, ekologija, žmonių migracija, valstybių ar visuomenių gerovė reikalauja įtraukti bent keletą požiūrio taškų. O šiuolaikinis pasaulis negali būti suprastas iš vienos perspektyvos.

Jaunimui skirta laida siekia atverti žiūrovui duris į pasaulį kaip skirtingų sričių sąsajų tinklą, o mus jaudinančius reiškinius pamatyti iš pirmo žvilgsnio nesusijusių disciplinų vizionieriško bendradarbiavimo šviesoje. Programa kvies žiūrovus kūrybingam bendradarbiavimui, nes tokios didžiosios temos kaip dirbtinis intelektas, ekologija, žmonių migracija, valstybių ar visuomenių gerovė reikalauja įtraukti bent keletą požiūrio taškų. O šiuolaikinis pasaulis negali būti suprastas iš vienos perspektyvos.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Į kelionę kemperiais išsiruošusi pora užsibrėžė tikslą – aplankyti 1000 stebuklų visame pasaulyje. Pirmasis etapas, trukęs daugiau nei metus, prasidėjo nuo Antarktidos ir kirtęs Pietų Amerikos, Centrinės, bei Šiaurės Amerikos žemynus baigėsi Kanadoje. Dabar Audrius su Alma tęsia savo gyvenimo iššūkį – jų laukia saulėtieji Karibai ir Kuba, bei atšiaurioji Aliaska. 6 mėnesiai kelionės, gyvenimas namelyje ant ratų, povandeninio pasaulio ir užburiančios gamtos stebuklai, leidimasis į giliausias šachtas ir skrydžiai virš aukščiausių ledynų, pažintys su naujais žmonėmis ir smagūs keliautojų nuotykiai virs antruoju "1000 pasaulio stebuklų" sezonu.

Programos idėja – suteikti informacinę platformą regionuose veikiančioms profesionalioms kultūros ir meno organizacijoms, pripažintiems ir jauniems kūrėjans, bendruomenių iniciatyvoms. Programa analizuos ir akualizuos kultūros procesus įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Pagrindinė programos tema – mūsų gamtos pažinimas. Kokie gyvūnai gyvena Lietuvoje, kokie augalai auga miškuose ir pievuose, kokie gamtos procesai vyksta mums nematant? Programos idėja – paklajoti po Lietuvos miškus, pievas, regioninius parkus kartu su žinomiausiu Lietuvos gamtos fotografu Mariumi Čepuliu ir padėti žiūrovui geriau pažinti savo šalies gamtą, o ją pažinus – saugoti ir puoselėti.

Programa apie visada jaunus ir energingus meluojančių pasų savininkus. Tuos, kurie nekreipia dėmesio į sidabro spalvos plaukus ir nesiruošia sustoti: dirba, kuria, keliauja, mokosi. Kiekvienoje laidoje – du pasakojimai apie žavius meluojančių pasų savininkus ir pokalbis su svečiu.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Išeiti pasivaikščioti, vadinasi – skirti laiko sau. Juk neveltui ir pats žodis turi sangrąžinę dalelytę... Pasivaikštant galima pagaliau pamatyti tai, ko nepastebime važiuodami arba skubėdami greitu žingsniu

Laidos vedėja keliauja iš vienos epochos į kitą, žiūrovus nukelia į skirtingas erdves. Kelionę laiku padės įgyvendinti įvairūs gyvosios istorijos klubai, ekspertai ir konkrečios srities žinovai. Eksperimentinė archeologija, muzikos instrumentai, šokiai, pramogos, kulinarija, karyba – apie gyvenimą įvairiais Lietuvos istorijos laikotarpiais – nuo akmens amžiaus iki pokario partizanų pasipriešinimo.

Gudai – viena iš Senosios Lietuvos valstybės dedamųjų ir svarbi dabartinės Lietuvos kaimynė. Jų veikėjai aktyviai dalyvavo modernios Lietuvos valstybės atkūrimo pirmąjame etape. Pirma laidos dali skirta Lietuvos gudų bendruomenės ir pačios Gudijos pilietinio tapsmo aktualijoms, antroji – lietuvių ir gudų tautų istorijos bendrybėms.

Lietuvos Respublikos himnas.

Šiandieninis, sparčiai globalėjantis pasaulis, rodos, susitraukė iki Europos dydžio. Įsėdus į lėtuvą po kelių valandų galima atsidurti už Atlanto, o šiuolaikinių technologijų pagalba su emigravusiais artimaisiais įmanoma kalbėti, kad ir ištisą parą. Žmonės vis laisviau migruoja ir keičia savo gyvenamąsias vietas visame pasaulyje. Vieni ieško nuotykių, kiti gersnių darbo ar mokslo galimybių, o treti vyksta užsidirbti pinigų. Kiekvienas emigracijoje gyvenantis žmogus savo širdyje laiko vis kitokią patirtį. Dažnai itin darbštūs lietuviai stropumu, atsidavimu užsitarnauja pagarbą ir pripažinimą. Būna, kad emigravusiems tautiečiams pavyksta greitai perkąsti kitokias "žaidimo taisykles" ir nesunkiai susikurti komfortabilų gyvenimą. Žinoma, pasitaiko ir skaudžių patirčių, kuomet nemokant kalbos, neturint pažįstamų, atvykstama tik uždirbti pinigų savo vargstančiai šeimai, likusiai Lietuvoje. Įveikus užsienyje adaptacijos laikotarpį kiekvienas lietuvis pats sprendžia, kokius toliau žengti žingsnius. Nekreipti dėmesio į tėvynės ilgesį širdyje ir toliau gyventi paprastą gyvenimą svetur? Dar šiek tiek padirbėti, kol sąskaitoje pūpsos solidi suma? Ar atkakliai stengtis įgyvendinti savus tikslus ir svajones? Socialinės dokumentikos laida "(Ne)emigrantai" jau septintąjį sezoną per LRT Televiziją rodys pačias tikriausias lietuvaičių istorijas iš gyvenimo svetur. Daug dėmesio bus skiriama ir į Lietuvą grįžusių tautiečių pasakojimams: kokią patritį jie parsiveža, kodėl grįžta ir kodėl svarbu rasti kelią namo.

Žaidimo vedėjas – geru humoro jausmu garsėjantis ir puikia nuotaika užkrečiantis teisininkas, diplomatas Darius Jurgelevičius. Ši viktorina dažnam žiūrovui tampa tarsi šeimos nariu, dalyvaujančiu ruošiant vakarienę, su šeima geriant arbatą ir neabejotinai sužinant kažką naujo. Kiekviename žaidime nuskamba daugiau nei pusšimtis klausimų iš įvairiausių sričių. Sofos lygoje kovas stebintys TV žiūrovai turi ne vieną progą pasitikrinti savo žinias, pasigalynėti jomis su žaidėjais studijoje. Paskutiniame sezono žaidime susitiks keturi geriausi žaidėjai, kurie tarpusavyje pasidalins 10 000 eurų prizinį fondą.

"Stambiu planu" tai pokalbių laida, intymus interviu su įdomiu žmogumi. Vedėjas ne tik užduoda klausimus, bet kartu diskutuoja, įtraukia pašnekovą į atvirą pokalbį. Laidos esmė – atviras ir nuoširdus pokalbis. Vedėjas bendrauja su svečiu akis į akį, neskirdamas atskiro dėmesio žiūrovui. Turėdamas svečio dosjė, vedėjas plėtoja improvizuotą draugišką pokalbį įvairiomis temomis. Postprodukcijoje laida suskirstoma atskirais teminiais segmentais.

"Stambiu planu" tai pokalbių laida, intymus interviu su įdomiu žmogumi. Vedėjas ne tik užduoda klausimus, bet kartu diskutuoja, įtraukia pašnekovą į atvirą pokalbį. Laidos esmė – atviras ir nuoširdus pokalbis. Vedėjas bendrauja su svečiu akis į akį, neskirdamas atskiro dėmesio žiūrovui. Turėdamas svečio dosjė, vedėjas plėtoja improvizuotą draugišką pokalbį įvairiomis temomis. Postprodukcijoje laida suskirstoma atskirais teminiais segmentais.

Laida apie ortodoksų ir sentikių bendruomenių dvasinius kelius. Laidos autoriai pasakos apie ortodoksų ir sentikių gyvenimą Lietuvoje, apie žmones, šventes, istoriją, tradicijas ir kitas svarbias šių konfesijų temas.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

"Mes iš Ukrainos" – laida apie ketvirtą pagal dydį tautinę mažumą Lietuvoje – ukrainiečius, jų gyvenimą Lietuvoje išlaikant ukrainietiškąją tapatybę ir puoselėjant gimtosios šalies tradicijas. Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, laidoje bus informacija ir patarimai, kaip elgtis atvykus į mūsų šalį, kur registruotis, kaip rasti gyvenamą vietą, darbą, mokyklas ar darželius ir t.t. Visa naudinga informacija šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Laida suprantamai ir įdomiai informuoja tautinę bendruomenę apie jai aktualius įvykius, šventes, svarbių datų minėjimus ir žinias iš pačios Ukrainos. Bendradarbiaujant su ukrainiečių bendruomenėmis įvairiuose Lietuvos miestuose pasakojama apie jų gyvenimo tendencijas, pristatomos ryškiausios asmenybės ir jų gyvenimo istorijos. Nušviečiamos pagrindinės čia įsikūrusių ukrainiečių problemos. Prie laidos kūrybinės komandos prisijungia žurnalistai iš Ukrainos.

Tai programa, ugdanti lietuviškąjį tapatumą, plėtojanti viso pasaulio lietuvių ryšius, puoselėjanti geriausias kultūrines tradicijas, suprantamai informuojanti tautines bendruomens apie joms aktualius įvykius. Programoje bendradarbiaujant su Pasaulio lietuvių bendruomene ir lietuvių bendruomenėmis įvairiose šalyse, pristatomi bendruomenėms svarbūs įvykiai, tendencijos, istorijos apiejų gyvenimus svečioje šalyje ir rubrika Savaitės lietuvis .

Ciklą sudaro 8 dokumentiniai filmai, skirtingomis temomis: 1. Kolekcininkas Aleksandras Mykolas Račkus 2. Gydytoja Aldona Šliūpaitė 3. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Stenley Balzekas 4. Seniausias lietuviškas laikraštis "Draugas" 5. Poetas Kazys Bradūnas 6. Čikagos lietuvių rajonas Market Parkas 7. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Juozas Polikaitis 8. Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla Los Andžele.

"Euromaxx" – tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose – meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės. DW televizija šią laidą kuria jau septynerius metus. Ji transliuojama įvairiose pasaulio šalyse aštuoniomis kalbomis, o per LRT matysite ir lietuviškąjį "Euromaxx" variantą, kurį ves žurnalistė ir informacinių laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė. "Euromaxx" yra pelnęs tarptautinį pripažinimą: "Hotbird TV" apdovanojimą, aukščiausius Niujorko festivalio ir "Worldfest" Hjustone prizus, apdovanotas "WorldMediaFEest" Hamburge. Apdovanojimais įvertinta ir laidos studija bei jos grafinis apipavidalinimas.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas "Pagalba Lietuvos vaikams" įkurtas 2003 m. balandžio 12 d. asmenine Maestro iniciatyva. Nuo fondo įkūrimo iki savo mirties Maestro M. Rostropovičius buvo jo prezidentu, aktyviai dalyvavo koncertuose bei mokant išskirtinį talentą turinčius vaikus fondo prezidente tapo Maestro dukra Jelena Rostropovich. Šiandien tęsti Maestro pradėtą veiklą fondui padeda įvairių Lietuvos bendrovių ir asmeniška verslininkų bei kitų žmonių parama. Fondas remia muzikai, mokslui ir sportui itin gabius vaikus, taip pat teikia pagalbą vaikams, sergantiems retomis, sunkiai gydomomis ligomis, dovanoja reikalingą aparatūrą, įrangą, medikamentus VU Santaros vaikų ligoninei. Daugeliui Fondo remtų išskirtinių gabumų vaikų pavyko ne tik įgyvendinti savo svajones, bet ir užlipti į didžiąsias pasaulio scenas, groti kartu su visame pasaulyje žinomais orkestrais ir būti pripažintiems tarp geriausių. Kiekvienais metais fondas skelbia paramos stipendijų konkursą, rengia stipendijas pelniusių jaunųjų muzikantų pasirodymus. Šį vakarą fondo alumnai ir stipendininkai – ne vienam iš mūsų pažįstami aktyvūs Lietuvos muzikinio gyvenimo dalyviai, įvairių orkestrų, ansamblių nariai – į Filharmonijos sceną žengia kaip solistai, muzikuojantys su maestro Roberto Šerveniko vadovaujamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.

Serialo veiksmas vyksta Berlyne. Išgalvotas Berlyno kriminalinės policijos padalinys – savarankiškai veikiantis Dingusių asmenų paieškos skyrius, bando išsiaiškinti neseniai dingusių žmonių likimą. Tyrėjų komandoje – detektyvas vyriausiasis inspektorius Oliveris Radekas, detektyvė vyriausioji inspektorė Mina Amiri ir dar du jauni kolegos. Apklausdama dingusiųjų šeimas ir tuos žmones, kurie matė juos paskutinį kartą, policija stengiasi išsiaiškinti visas dingimo aplinkybes. Dažnai jiems pasiseka rasti pradingėlius gyvus ir sveikus, bet taip nutinka ne visada. Seriale pasakojamos paslaptingos ir painios netikėtai dingusių žmonių istorijos. Kiekviena serija – intriguojanti ir nenuspėjama. Kartais su tragiška pabaiga. Ar iš tikrųjų tokioje išsivysčiusioje šalyje, kaip Vokietija, lengva rasti dingusį giminaitį? Viskas paaiškės prieš prasidedant pabaigos titrams.

"7 Kauno dienos" – informacinė, publicistinė kassavaitinė televizijos laida: nuo jaunatviškų eksperimentų iki rimtų argumentų. Įdomūs žmonės, socialinės problemos, kasdieninio gyvenimo įvykiai. Visuomenei aktualios, rezonansinės temos.

1945 metų gegužės 8 dieną po šešerių metų pagaliau baigėsi karas Europoje. Kaip Pergalės dieną įvykiai klostėsi minučių tikslumu?

Tai pasakojimas apie kalnų kaimelio gydytojo šiokiadienius, gydymo praktiką ir asmenines problemas. Kartu susipažinsime ir su jo pacientų likimais. Serialas kurtas nuostabiose Alpių vietovėse, tad įspūdingi peizažai – dar vienas serialo privalumas. Martinas Gruberis daug metų dirbo chirurgu Miunchene, Paryžiuje, Niujorke. Nutaręs padaryti staigmeną mamai, jis, niekam nepranešęs, per jos gimtadienį grįžta į gimtąjį kalnų kaimelį Elmau Bavarijos Alpėse. Per šį nelauktą vizitą Martino laukia nemažai staigmenų. Pasirodo, gimtinė smarkiai pasikeitusi. Tai jau nebe tas žavus kaimelis, kokį Martinas prisiminė. Jaunesniojo brolio Hanso žmona Sonja žuvo automobilio avarijoje, ir dukterėčiai Lili reikia ypatingos globos. Buvęs Martino mokytojas daktaras Romanas Melchingeris, daug metų gydęs aplinkinius gyventojus, rengiasi išeiti į pensiją ir nori savo darbą perduoti Martinui. Jis užsimena, jog prieš mirtį Sonja prisipažino, kad jos dukra Lili yra Martino dukra. Visi šie įvykiai lemia, kad vyras ryžtasi pasilikti gimtajame kaime ir imtis įprastos gydytojo praktikos. Juk ir čia žmonėms reikia patyrusio gydytojo pagalbos. Dabar Martinas turi iš naujo kurti santykius su šeima: dukra, apie kurią iki tol nieko nežinojo, įsižeidusiu broliu, motina, kuriai reikalinga pagalba ūkyje. Tačiau svarbiausia gydyti žmones – savo kaimynų, artimųjų kūnus ir sielas.

Naujausios pasaulio mokslo bei technologijų tendencijos ir Lietuvos mokslininkų pasiekimai, sprendžiant aktualias visuomenės problemas. Kaip mūsų civilizacijai kylančias grėsmes padėdavo ir dabar padeda įveikti suvienytos geriausių pasaulio protų pajėgos? Tai temos, kurias gvildens nauja laida "Mokslo ekspresas"

Programa apie kiną Lietuvoje ir pasaulyje, skirta kino meno informacijai skleisti bei analizuoti. Jos tikslas – patraukliai ir profesionaliai nušviesti svarbiausius kino įvykius, pristatyti kūrėjus ir jų kūrinius, o taip pat sekti įvykius kino pasaulyje už Lietuvos ribų. Tikimės, kad karantino pristabdytas kino gyvenimas mūsų šalyje įgaus naują pagreitį ir galėsime parodyti planuotus reportažus iš filmavimo aikštelių ir kino renginių. Dar planuojame online technologijų pagalba pakalbinti pasaulio kino žvaigždes, o taip pat glaudžiai bendradarbiauti su LRT kino programos turiniu ir jį pristatyti.

JAV ir Kinija varžosi jau dešimtmečius, o pastaraisiais metais abiejų supervalstybių santykiai yra ypač pašliję. Kaip istoriniai įvykiai ir su jais susiję jausmai, įskaitant išdidumą ir gėdą, skatino šią nesantaiką? Kodėl skurdas Amerikoje didina visuomenės nusistatymą prieš Kiniją? Kaip ši priešprieša veikia verslo ir mokslo ryšius, taip pat santykius su kitomis šalimis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei visame pasaulyje? Serialo kūrėjai bando atsakyti į šiuos klausimus ir mėgina nuspėti, kaip Pekino ir Vašingtono varžymasis gali paveikti pasaulio ateitį.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Opera 2018 Režisierius: Barrie Kosky Dirigentas: Jakub Gruša Solistai: Anna Goryachova, Francesko Meli, Kostas Smoriginas "Covent Garden", Londonas, Jungtinė Karalystė.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Ciklą sudaro 8 dokumentiniai filmai, skirtingomis temomis: 1. Kolekcininkas Aleksandras Mykolas Račkus 2. Gydytoja Aldona Šliūpaitė 3. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Stenley Balzekas 4. Seniausias lietuviškas laikraštis "Draugas" 5. Poetas Kazys Bradūnas 6. Čikagos lietuvių rajonas Market Parkas 7. JAV lietuvių visuomenės veikėjas Juozas Polikaitis 8. Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla Los Andžele.

"Euromaxx" – tai vokiečių televizijos "Deutsche Welle" ir LRT bendros gamybos Europos kultūros ir gyvenimo būdo žurnalas. Dinamiškuose reportažuose – meno, kultūros renginiai, mokslo atradimai, mada, muzika, kulinarinis paveldas, gražiausių Europos miestų architektūra, įdomūs žmonės ir jų istorijos, skirtingų tautų gyvenimo būdo ypatybės. DW televizija šią laidą kuria jau septynerius metus. Ji transliuojama įvairiose pasaulio šalyse aštuoniomis kalbomis, o per LRT matysite ir lietuviškąjį "Euromaxx" variantą, kurį ves žurnalistė ir informacinių laidų vedėja Ugnė Galadauskaitė. "Euromaxx" yra pelnęs tarptautinį pripažinimą: "Hotbird TV" apdovanojimą, aukščiausius Niujorko festivalio ir "Worldfest" Hjustone prizus, apdovanotas "WorldMediaFEest" Hamburge. Apdovanojimais įvertinta ir laidos studija bei jos grafinis apipavidalinimas.

Interaktyvi pokalbių laida. Aštrios, drąsios, provokuojamos temos, ginčai, tikros, specialiai padarytos visuomenės apklausos.

"Mes iš Ukrainos" – laida apie ketvirtą pagal dydį tautinę mažumą Lietuvoje – ukrainiečius, jų gyvenimą Lietuvoje išlaikant ukrainietiškąją tapatybę ir puoselėjant gimtosios šalies tradicijas. Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas, laidoje bus informacija ir patarimai, kaip elgtis atvykus į mūsų šalį, kur registruotis, kaip rasti gyvenamą vietą, darbą, mokyklas ar darželius ir t.t. Visa naudinga informacija šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Laida suprantamai ir įdomiai informuoja tautinę bendruomenę apie jai aktualius įvykius, šventes, svarbių datų minėjimus ir žinias iš pačios Ukrainos. Bendradarbiaujant su ukrainiečių bendruomenėmis įvairiuose Lietuvos miestuose pasakojama apie jų gyvenimo tendencijas, pristatomos ryškiausios asmenybės ir jų gyvenimo istorijos. Nušviečiamos pagrindinės čia įsikūrusių ukrainiečių problemos. Prie laidos kūrybinės komandos prisijungia žurnalistai iš Ukrainos.

Lietuvos Respublikos himnas.

Kiekvienoje laidoje pateikiamas detalus pasakojimas apie ekstremalią kultūrinę patirtį, nuotykį įvairiose pasaulio šalyse.

Žaidimo vedėjas – geru humoro jausmu garsėjantis ir puikia nuotaika užkrečiantis teisininkas, diplomatas Darius Jurgelevičius. Ši viktorina dažnam žiūrovui tampa tarsi šeimos nariu, dalyvaujančiu ruošiant vakarienę, su šeima geriant arbatą ir neabejotinai sužinant kažką naujo. Kiekviename žaidime nuskamba daugiau nei pusšimtis klausimų iš įvairiausių sričių. Sofos lygoje kovas stebintys TV žiūrovai turi ne vieną progą pasitikrinti savo žinias, pasigalynėti jomis su žaidėjais studijoje. Paskutiniame sezono žaidime susitiks keturi geriausi žaidėjai, kurie tarpusavyje pasidalins 10 000 eurų prizinį fondą.

Atsakymų į senovės mįsles bus ieškoma ne tik Lietuvoje ar Vilniuje. Filmuota medžiaga bus iš Lenkijos, Latvijos. Istorines minkles padės įminti patys geriausi Lietuvos istorikai, archeologai, mitologai, kalbininkai.

Lietuvoje yra dvi gyvos ir veiklios istorinės evangelikų konfesijos – liuteronai ir reformatai. Dažnai jie dar vadinami protestantais. Tai maždaug vienas procentas Lietuvos gyventojų.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

Laida apie lietuvių ir rusų tautų ryšius praeityje ir šiandien (transliuojama rusų kalba su lietuviškais subtitrais). Tik čia galima sužinoti visą informaciją apie rusų bendruomenės gyvenimą, artimiau susipažinti su įdomiais tėvynainiais. Laidos vizitinė kortelė – siužetai apie bendrą lietuvių ir rusų praeitį. Remiantis archyviniais dokumentais ir senais laikraščiais, pasakojama apie unikalius likimus, politines ir meilės intrigas, žymių rusų veikėjų pėdsakus Lietuvoje.

Architektūros ir dizaino žurnalas, skirtas pristatyti urbanistinę ir regioninę architektūrą ir jos objektus. Parodyti dizaino ir interjerų įdomiuosius pavyzdžius, naujienas, atkurtus istorinius objektus. Formuoti interjerų estetikos ir stilistikos nuovokas ir ugdyti estetines vertybes. Pristatyti architektus, dizainerius ir jų kūrybinius darbus.Laidos moto – apie mus ir namus – leidžia suprasti, jog laida skiriama visiems, besidomintiems savo gyvenama aplinka.Laidoje rodomi rimti dalykai, bet apie juos kalbama lengvai ir linksmai.

Programa apie kiną Lietuvoje ir pasaulyje, skirta kino meno informacijai skleisti bei analizuoti. Jos tikslas – patraukliai ir profesionaliai nušviesti svarbiausius kino įvykius, pristatyti kūrėjus ir jų kūrinius, o taip pat sekti įvykius kino pasaulyje už Lietuvos ribų. Tikimės, kad karantino pristabdytas kino gyvenimas mūsų šalyje įgaus naują pagreitį ir galėsime parodyti planuotus reportažus iš filmavimo aikštelių ir kino renginių. Dar planuojame online technologijų pagalba pakalbinti pasaulio kino žvaigždes, o taip pat glaudžiai bendradarbiauti su LRT kino programos turiniu ir jį pristatyti.

Koncertas 2017 Režisierius: Roli Barlocher Bazelis, Šveicarija.

Šis "Fokusas" į bendruomenes leis ne tik visame sezone, bet ir kiekvienoje laidoje išlaikyti vientisumą – keliausime po specifines erdves, kurios atspindi tam tikrą grupę, temą, pomėgį ir tai padės kurti nuoseklų pasakojimą. Nebeliks tiesiog gražių "background" planų. Tikslas – turėti laidoje daugiau vizualinės dinamikos, daugiau judesio ir veiksmo judant kartu su laidos herojais.

Serialo veiksmas vyksta Berlyne. Išgalvotas Berlyno kriminalinės policijos padalinys – savarankiškai veikiantis Dingusių asmenų paieškos skyrius, bando išsiaiškinti neseniai dingusių žmonių likimą. Tyrėjų komandoje – detektyvas vyriausiasis inspektorius Oliveris Radekas, detektyvė vyriausioji inspektorė Mina Amiri ir dar du jauni kolegos. Apklausdama dingusiųjų šeimas ir tuos žmones, kurie matė juos paskutinį kartą, policija stengiasi išsiaiškinti visas dingimo aplinkybes. Dažnai jiems pasiseka rasti pradingėlius gyvus ir sveikus, bet taip nutinka ne visada. Seriale pasakojamos paslaptingos ir painios netikėtai dingusių žmonių istorijos. Kiekviena serija – intriguojanti ir nenuspėjama. Kartais su tragiška pabaiga. Ar iš tikrųjų tokioje išsivysčiusioje šalyje, kaip Vokietija, lengva rasti dingusį giminaitį? Viskas paaiškės prieš prasidedant pabaigos titrams.

Apie sodininkavimą, apie jo naudą ir emocinį sveikatos gerinimą. Apie sodininkus profesionalus ir mėgėjus.

JAV ir Kinija varžosi jau dešimtmečius, o pastaraisiais metais abiejų supervalstybių santykiai yra ypač pašliję. Kaip istoriniai įvykiai ir su jais susiję jausmai, įskaitant išdidumą ir gėdą, skatino šią nesantaiką? Kodėl skurdas Amerikoje didina visuomenės nusistatymą prieš Kiniją? Kaip ši priešprieša veikia verslo ir mokslo ryšius, taip pat santykius su kitomis šalimis Indijos ir Ramiojo vandenyno regione bei visame pasaulyje? Serialo kūrėjai bando atsakyti į šiuos klausimus ir mėgina nuspėti, kaip Pekino ir Vašingtono varžymasis gali paveikti pasaulio ateitį.

Tai pasakojimas apie kalnų kaimelio gydytojo šiokiadienius, gydymo praktiką ir asmenines problemas. Kartu susipažinsime ir su jo pacientų likimais. Serialas kurtas nuostabiose Alpių vietovėse, tad įspūdingi peizažai – dar vienas serialo privalumas. Martinas Gruberis daug metų dirbo chirurgu Miunchene, Paryžiuje, Niujorke. Nutaręs padaryti staigmeną mamai, jis, niekam nepranešęs, per jos gimtadienį grįžta į gimtąjį kalnų kaimelį Elmau Bavarijos Alpėse. Per šį nelauktą vizitą Martino laukia nemažai staigmenų. Pasirodo, gimtinė smarkiai pasikeitusi. Tai jau nebe tas žavus kaimelis, kokį Martinas prisiminė. Jaunesniojo brolio Hanso žmona Sonja žuvo automobilio avarijoje, ir dukterėčiai Lili reikia ypatingos globos. Buvęs Martino mokytojas daktaras Romanas Melchingeris, daug metų gydęs aplinkinius gyventojus, rengiasi išeiti į pensiją ir nori savo darbą perduoti Martinui. Jis užsimena, jog prieš mirtį Sonja prisipažino, kad jos dukra Lili yra Martino dukra. Visi šie įvykiai lemia, kad vyras ryžtasi pasilikti gimtajame kaime ir imtis įprastos gydytojo praktikos. Juk ir čia žmonėms reikia patyrusio gydytojo pagalbos. Dabar Martinas turi iš naujo kurti santykius su šeima: dukra, apie kurią iki tol nieko nežinojo, įsižeidusiu broliu, motina, kuriai reikalinga pagalba ūkyje. Tačiau svarbiausia gydyti žmones – savo kaimynų, artimųjų kūnus ir sielas.

Naujausios pasaulio mokslo bei technologijų tendencijos ir Lietuvos mokslininkų pasiekimai, sprendžiant aktualias visuomenės problemas. Kaip mūsų civilizacijai kylančias grėsmes padėdavo ir dabar padeda įveikti suvienytos geriausių pasaulio protų pajėgos? Tai temos, kurias gvildens nauja laida "Mokslo ekspresas"

Dieną keičia naktis. Priešpilnį – pilnatis. Elektroninį skambesį – gyvas. Ir taip dvylika kartų per metus. LRT OPUS pristato trumpų ir jaukių koncertų seriją "LRT OPUS PILNATIS". Kiekvieną mėnesio pilnatį LRT OPUS klausytojai ir žiūrovai turės unikalią galimybę išgirsti, kaip geriausi alternatyviosios muzikos scenos atlikėjų bei grupių kūriniai suskamba intymiai ir kaip jų kūrybą paveikia besikeičiančios mėnulio fazės. Ved. Ramūnas Zilnys.

Filmo pesonažai Andrea, jaunuolis, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo tėvas Frankas. Vieną dieną tėvas po įvairių bandymų tradiciniais ir netradiciniais būdais padėti savo sūnui leidžiasi į kelionę po Ameriką. Po jos ir gimė knyga "Jei apkabinsiu tave, nebijok", pagal kurią režisierius Gabriele Salvatores pradeda kurti meninį filmą. O tėvas ir sūnus vėl leidžiasi į kelionę motociklu į Maroką. Filme pasakojama apie stiprų ir jaudinantį tėvo ir sūnaus ryšį. Jie pasiruošę niekada nepasiduoti, net susidūrę su autizmu – kalėjimu, kuriame uždarytas jaunuolis.

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Londonas, 1987 m. Filipas yra garsus amerikiečių rašytojas, gyvenantis ir dirbantis tremtyje Didžiojoje Britanijoje. Jis vedęs, bet turi meilužę. Įsimylėjusi pora susitinka vyro studijoje, kuri tampa jų prieglobsčiu. Ten jie mylisi, ginčijasi, susitaiko ir valandų valandas diskutuoja – apie moteris, kurios žymi Filipo gyvenimą, seksą, antisemitizmą, literatūrą ir kaip išlikti ištikimam sau...

Išeiti pasivaikščioti, vadinasi – skirti laiko sau. Juk neveltui ir pats žodis turi sangrąžinę dalelytę... Pasivaikštant galima pagaliau pamatyti tai, ko nepastebime važiuodami arba skubėdami greitu žingsniu

Naujausios pasaulio mokslo bei technologijų tendencijos ir Lietuvos mokslininkų pasiekimai, sprendžiant aktualias visuomenės problemas. Kaip mūsų civilizacijai kylančias grėsmes padėdavo ir dabar padeda įveikti suvienytos geriausių pasaulio protų pajėgos? Tai temos, kurias gvildens nauja laida "Mokslo ekspresas"

Nauja aktualių pokalbių rubrika žiūrimiausioje informacinėje laidoje "Panorama". Svarbiausius dienos įvykius apžvelgs ir su pašnekovais diskutuos penki žurnalistikos profesionalai – Audrius Matonis, Indrė Makaraitytė, Nemira Pumprickaitė, Rita Miliūtė, Vladimiras Laučius.

Architektūros ir dizaino žurnalas, skirtas pristatyti urbanistinę ir regioninę architektūrą ir jos objektus. Parodyti dizaino ir interjerų įdomiuosius pavyzdžius, naujienas, atkurtus istorinius objektus. Formuoti interjerų estetikos ir stilistikos nuovokas ir ugdyti estetines vertybes. Pristatyti architektus, dizainerius ir jų kūrybinius darbus.Laidos moto – apie mus ir namus – leidžia suprasti, jog laida skiriama visiems, besidomintiems savo gyvenama aplinka.Laidoje rodomi rimti dalykai, bet apie juos kalbama lengvai ir linksmai.

Programa apie kiną Lietuvoje ir pasaulyje, skirta kino meno informacijai skleisti bei analizuoti. Jos tikslas – patraukliai ir profesionaliai nušviesti svarbiausius kino įvykius, pristatyti kūrėjus ir jų kūrinius, o taip pat sekti įvykius kino pasaulyje už Lietuvos ribų. Tikimės, kad karantino pristabdytas kino gyvenimas mūsų šalyje įgaus naują pagreitį ir galėsime parodyti planuotus reportažus iš filmavimo aikštelių ir kino renginių. Dar planuojame online technologijų pagalba pakalbinti pasaulio kino žvaigždes, o taip pat glaudžiai bendradarbiauti su LRT kino programos turiniu ir jį pristatyti.

Atsakymų į senovės mįsles bus ieškoma ne tik Lietuvoje ar Vilniuje. Filmuota medžiaga bus iš Lenkijos, Latvijos. Istorines minkles padės įminti patys geriausi Lietuvos istorikai, archeologai, mitologai, kalbininkai.

Laida apie lietuvių ir rusų tautų ryšius praeityje ir šiandien (transliuojama rusų kalba su lietuviškais subtitrais). Tik čia galima sužinoti visą informaciją apie rusų bendruomenės gyvenimą, artimiau susipažinti su įdomiais tėvynainiais. Laidos vizitinė kortelė – siužetai apie bendrą lietuvių ir rusų praeitį. Remiantis archyviniais dokumentais ir senais laikraščiais, pasakojama apie unikalius likimus, politines ir meilės intrigas, žymių rusų veikėjų pėdsakus Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos himnas.

Laida skirta tiems žiūrovams, kurie vertina kokybišką turinį. Kiekvienoje laidoje jų lauks dvi istorijos. Nomeda aplankys savo herojus namuose, kartu vyks į vietas, susijusias su gyvenimą pakeitusiais įvykiais. Taip pokalbiui bus suteikiama daugiau autentiškumo.

Žaidimo vedėjas – geru humoro jausmu garsėjantis ir puikia nuotaika užkrečiantis teisininkas, diplomatas Darius Jurgelevičius. Ši viktorina dažnam žiūrovui tampa tarsi šeimos nariu, dalyvaujančiu ruošiant vakarienę, su šeima geriant arbatą ir neabejotinai sužinant kažką naujo. Kiekviename žaidime nuskamba daugiau nei pusšimtis klausimų iš įvairiausių sričių. Sofos lygoje kovas stebintys TV žiūrovai turi ne vieną progą pasitikrinti savo žinias, pasigalynėti jomis su žaidėjais studijoje. Paskutiniame sezono žaidime susitiks keturi geriausi žaidėjai, kurie tarpusavyje pasidalins 10 000 eurų prizinį fondą.

Laidos vedėja keliauja iš vienos epochos į kitą, žiūrovus nukelia į skirtingas erdves. Kelionę laiku padės įgyvendinti įvairūs gyvosios istorijos klubai, ekspertai ir konkrečios srities žinovai. Eksperimentinė archeologija, muzikos instrumentai, šokiai, pramogos, kulinarija, karyba – apie gyvenimą įvairiais Lietuvos istorijos laikotarpiais – nuo akmens amžiaus iki pokario partizanų pasipriešinimo.

Apie Lietuvos žydų – litvakų – praeitį ir nūdieną ne tik Lietuvoje, bet ir plačiajame pasaulyje pasakoja LRT laida "Menora". Sportininkai ir muzikantai, mokslininkai ir avantiūristai, kino žvaigždės ir politikos veikėjai, kilę iš mažų dulkėtų Aukštaitijos ar Žemaitijos štetlų, pramoninių Šiaulių ar pasakų miesto Vilniaus, gyvenantys Lietuvoje ar istorijos audrų išblaškyti po pasaulį. Visi jie esami ir būsimi laidos apie Lietuvos žydus "Menora" herojai. Laidą kuria Lilija Kopač, Danielius Karakorskis, Vincas Kubilius ir Anatolijus Tetiušinas.

Populiariausia ir ankstyviausia Lietuvoje ryto informacinė laida kiekvieną darbo dienos rytą žiūrovams siūlo tai, kas svarbiausia ryte: naujausias žinias, sporto pranešimus, spaudos apžvalgas, išsamią orų prognozę, pokalbius su studijos svečiais aktualiausiomis nūdienos temomis.

"Pusryčiai pas kaimyną" – LRT TV programa, skirta Lietuvoje gyvenančioms tautinėms bendrijoms ir visiems, kurie nori susipažinti su šalyje gyvenančiais užsieniečiais bei jų šeimomis. Lietuvoje gyvena daugiau nei 150 skirtingų tautybių žmonės. Vykstant karui, esant pabėgėlių bei migrantų krizei, kyla būtinybė šviesti visuomenę apie kitataučius, į kuriuos kartais dar žvelgiama labai stereotipiškai ar net su baime. Dažnai nežinome, koks kaimynas gyvena tavo laiptinėje, todėl programa skatina domėtis kaimynu užsukant pas jį į svečius ir prie pusryčių stalo, gaminant skirtingų tautų patiekalus, susipažinti su kitos šalies kultūra, istorija, kasdienybe, šventėmis ir pan. Praverkime kaimynų namų duris, atverkime langus į pasaulį. Tai, kas svarbiausia jums, mūsų kaimynai!

"Stambiu planu" tai pokalbių laida, intymus interviu su įdomiu žmogumi. Vedėjas ne tik užduoda klausimus, bet kartu diskutuoja, įtraukia pašnekovą į atvirą pokalbį. Laidos esmė – atviras ir nuoširdus pokalbis. Vedėjas bendrauja su svečiu akis į akį, neskirdamas atskiro dėmesio žiūrovui. Turėdamas svečio dosjė, vedėjas plėtoja improvizuotą draugišką pokalbį įvairiomis temomis. Postprodukcijoje laida suskirstoma atskirais teminiais segmentais.

Net sunku patikėt, kaip gražu Lietuvoj. Kai atsitoji ant kokio kupsto tarp ežerokšnių Kamanose ar žvelgi per eglių šydą Viešvilėj, kai Merkinės piliakalnis nuneša žvilgnį į santaką – "kaip gražu" – tik tiek pasakyti gali. Iki žiemos vidurio klajosime po puikiausias Lietuvoje gamtines vietas, dažnai be kameros pagalbos ir nepamatytum jų – draustiniai, rezervatai, retų gyvūnų ir augalų buveinės. Pažinti ir saugoti kvies laidos vedėjas – gamtininkas ir fotografas Gediminas Petkus.

LRT laida "Mūšio laukas" naująjį sezoną pradeda pasakojimais iš prieš Rusijos agresiją kariaujančios Ukrainos. Laidos kūrybinė grupė vyko į Ukrainą, gabendama pagalbos organizacijos "Mėlyna/Geltona" ("Blue/Yellow") humanitarinį krovinį šalies kariams bei filmavo karščiausiuose karo regionuose – prie fronto linijos Donbase ir Rusijos pajėgų nuolat apšaudomuose Charkivo ir Mykolajivo miestuose. Laidos komanda parengė reportažus apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, Teritorinės gynybos pajėgas ir lietuviškiems šauliams prilygstančius savanoriškųjų batalionų karius, savanorių suburtą žvalgybinę organizaciją "Aerorozvidka" (Oro žvalgyba) ir jos sukurtą unikalią žvalgybos duomenų rinkimo ir analizės sistemą, etc. "Mūšio lauko" kūrybinė grupė visą savaitę dirbo birželį Paryžiuje vykusioje gynybos pramonės ir technologijų tarptautinėje parodoje "Eurosatory-2022", todėl žiūrovams parengta nemažai reportažų apie naujausius pasiekimus šioje srityje, pvz., ateities tankų koncepciją. Tęsdami visuomenės informavimo misiją, "Mūšio lauko" kūrėjai taip pat pasakos apie Lietuvos kariuomenės vykdomus ginkluotės įsigijimo projektus, įskaitant ir pėstininkų kovines mašinas "Boxer-Vilkas". Laidos komanda nuo ankstyvo pavasario daug laiko praleido Lietuvos kariuomenės poligonuose, todėl žiūrovai pamatys reportažus iš svarbiausių nacionalinių ir tarptautinių pratybų.

"Zalcburgo festivalis 2021". Kameriniam orkestrui aranžavo Hannsas Eisleris, Erwinas Steinas ir Karlas Ranklis. Atlieka Renaud Capuçon ir jo ansamblis. Koncertas įrašytas Zalcburgo Mozarteumo salėje

Serialo veiksmas vyksta Berlyne. Išgalvotas Berlyno kriminalinės policijos padalinys – savarankiškai veikiantis Dingusių asmenų paieškos skyrius, bando išsiaiškinti neseniai dingusių žmonių likimą. Tyrėjų komandoje – detektyvas vyriausiasis inspektorius Oliveris Radekas, detektyvė vyriausioji inspektorė Mina Amiri ir dar du jauni kolegos. Apklausdama dingusiųjų šeimas ir tuos žmones, kurie matė juos paskutinį kartą, policija stengiasi išsiaiškinti visas dingimo aplinkybes. Dažnai jiems pasiseka rasti pradingėlius gyvus ir sveikus, bet taip nutinka ne visada. Seriale pasakojamos paslaptingos ir painios netikėtai dingusių žmonių istorijos. Kiekviena serija – intriguojanti ir nenuspėjama. Kartais su tragiška pabaiga. Ar iš tikrųjų tokioje išsivysčiusioje šalyje, kaip Vokietija, lengva rasti dingusį giminaitį? Viskas paaiškės prieš prasidedant pabaigos titrams.

Laidos tikslas – padėti sėkmingai vykdyti misiją mažinant avaringumą keliuose, gerinant eismo saugumą, šviečiant eismo dalyvius (žiūrovus) svarbiausiomis temomis, formuojant gero elgesio kelyje kultūrą.

Filmo pesonažai Andrea, jaunuolis, turintis autizmo spektro sutrikimą, ir jo tėvas Frankas. Vieną dieną tėvas po įvairių bandymų tradiciniais ir netradiciniais būdais padėti savo sūnui leidžiasi į kelionę po Ameriką. Po jos ir gimė knyga "Jei apkabinsiu tave, nebijok", pagal kurią režisierius Gabriele Salvatores pradeda kurti meninį filmą. O tėvas ir sūnus vėl leidžiasi į kelionę motociklu į Maroką. Filme pasakojama apie stiprų ir jaudinantį tėvo ir sūnaus ryšį. Jie pasiruošę niekada nepasiduoti, net susidūrę su autizmu – kalėjimu, kuriame uždarytas jaunuolis.

Tai pasakojimas apie kalnų kaimelio gydytojo šiokiadienius, gydymo praktiką ir asmenines problemas. Kartu susipažinsime ir su jo pacientų likimais. Serialas kurtas nuostabiose Alpių vietovėse, tad įspūdingi peizažai – dar vienas serialo privalumas. Martinas Gruberis daug metų dirbo chirurgu Miunchene, Paryžiuje, Niujorke. Nutaręs padaryti staigmeną mamai, jis, niekam nepranešęs, per jos gimtadienį grįžta į gimtąjį kalnų kaimelį Elmau Bavarijos Alpėse. Per šį nelauktą vizitą Martino laukia nemažai staigmenų. Pasirodo, gimtinė smarkiai pasikeitusi. Tai jau nebe tas žavus kaimelis, kokį Martinas prisiminė. Jaunesniojo brolio Hanso žmona Sonja žuvo automobilio avarijoje, ir dukterėčiai Lili reikia ypatingos globos. Buvęs Martino mokytojas daktaras Romanas Melchingeris, daug metų gydęs aplinkinius gyventojus, rengiasi išeiti į pensiją ir nori savo darbą perduoti Martinui. Jis užsimena, jog prieš mirtį Sonja prisipažino, kad jos dukra Lili yra Martino dukra. Visi šie įvykiai lemia, kad vyras ryžtasi pasilikti gimtajame kaime ir imtis įprastos gydytojo praktikos. Juk ir čia žmonėms reikia patyrusio gydytojo pagalbos. Dabar Martinas turi iš naujo kurti santykius su šeima: dukra, apie kurią iki tol nieko nežinojo, įsižeidusiu broliu, motina, kuriai reikalinga pagalba ūkyje. Tačiau svarbiausia gydyti žmones – savo kaimynų, artimųjų kūnus ir sielas.

Naujausios pasaulio mokslo bei technologijų tendencijos ir Lietuvos mokslininkų pasiekimai, sprendžiant aktualias visuomenės problemas. Kaip mūsų civilizacijai kylančias grėsmes padėdavo ir dabar padeda įveikti suvienytos geriausių pasaulio protų pajėgos? Tai temos, kurias gvildens nauja laida "Mokslo ekspresas"

Programa apie klimato kaitą, kurioje išeinama už gamtinio faktoriaus ribų ir į klimato kaitos problemą gilinamasi plačiau. Klimato kaita jau veikia ir ateityje dar stipriau veiks visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis – nuo globalios ekonomikos, iki kasdienio vartojimo, nuo psichologijos, iki vertybių kaitos bei ryškių gyvenamosios aplinkos pokyčių. Įvairiais kampais nagrinėjant temą siekiama atsakyti į svarbiausią klausimą: kaip klimato kaita paveiks kiekvieno žmogaus kasdienybę?

Pagrindinė programos tema – mūsų gamtos pažinimas. Kokie gyvūnai gyvena Lietuvoje, kokie augalai auga miškuose ir pievuose, kokie gamtos procesai vyksta mums nematant? Programos idėja – paklajoti po Lietuvos miškus, pievas, regioninius parkus kartu su žinomiausiu Lietuvos gamtos fotografu Mariumi Čepuliu ir padėti žiūrovui geriau pažinti savo šalies gamtą, o ją pažinus – saugoti ir puoselėti.

Pagrindinė programos tema – mūsų gamtos pažinimas. Kokie gyvūnai gyvena Lietuvoje, kokie augalai auga miškuose ir pievuose, kokie gamtos procesai vyksta mums nematant? Programos idėja – paklajoti po Lietuvos miškus, pievas, regioninius parkus kartu su žinomiausiu Lietuvos gamtos fotografu Mariumi Čepuliu ir padėti žiūrovui geriau pažinti savo šalies gamtą, o ją pažinus – saugoti ir puoselėti.

Programos idėja – suteikti informacinę platformą regionuose veikiančioms profesionalioms kultūros ir meno organizacijoms, pripažintiems ir jauniems kūrėjans, bendruomenių iniciatyvoms. Programa analizuos ir akualizuos kultūros procesus įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose.

Svarbiausios naujienos iš Lietuvos ir pasaulio – ne tik iš sostinių, bet ir atokiausių kampelių, informacija tiesiogiai iš įvykių epicentro, argumentų kaktomuša, interviu su dienos herojais tiesioginiame eteryje.

Vienas labiausiai neįvertintų gyvenimo lobių – vertinga draugystė žmonių, kurie vienas kitam rūpi tiek, kad nevengia ginčytis. 1980 metai, Italija. Trys idealistai jaunuoliai – Paolas, Džiulijus ir Rikardas – lyg broliai, o kartu su jais Paolo mergina Džema, greitai tapusi jų gyvenimo dalimi. Vaikystėje buvę neišskiriami, draugai pasirenka skirtingus gyvenimo kelius. Baigęs literatūros studijas, Paolas nusprendžia eiti iššūkių pilnu pedagogo keliu. Džiulijus iškeičia savo jaunystę į turtus ir tampa sėkmės lydimu teisininku. Rikardo svajonė tapti žurnalistu ir aktoriumi, deja, neišsipildo. Džema blaškosi tarp miestų ir vyrų, kol galiausiai grįžta į Romą ir stengiasi vėl atkurti prarastus ryšius. Bėgant metams, netikėti likimo vingiai senuosius draugus tai išskiria, tai vėl sujungia, kol keturi italai kovoja su gyvenimo sunkumais, susiduria su praradimais, viltimi bei meile. "Tai mano moterų ir vyrų santykių bei keturiasdešimties pastarųjų Italijos istorijos metų tyrinėjimo kulminacija. Kūryboje visada analizavau meilės ir draugystės temas, ir, manau, šis filmas nusako priežastį, kodėl pasirinkau būti režisieriumi ir pasakotoju", – kalbėjo iš Etore Scolos įkvėpimo sėmęsis filmo režisierius Gabriele Muccino. Filmas nominuotas 3 Italijos nacionaliniams kino prizams "David di Donatello". Iš viso 1 kino apdovanojimas ir 12 nominacijų.

"7 Kauno dienos" – informacinė, publicistinė kassavaitinė televizijos laida: nuo jaunatviškų eksperimentų iki rimtų argumentų. Įdomūs žmonės, socialinės problemos, kasdieninio gyvenimo įvykiai. Visuomenei aktualios, rezonansinės temos.